Į titulinįĮ titulinį

Dariaus ir Girėno g. 96,
LT-74187 Jurbarkas
Tel. +370 447 70153,
Faksas +370 447 70166
El. paštas info@jurbarkas.lt

SpausdintiRašykite mumsĮ titulinįSvetainės žemėlapis
Lietuvių English
Neįgaliesiems
Paieška svetainėje
Jurbarko viešoji biblioteka
Prisijungimas
Prisijungimo vardas: 
Slaptažodis: 
Prisiminti
2010-06-14  Kaip apsisaugoti nuo nelaimių ?

Atėjus vasarai, padaugėja ir nelaimių, susijusių su šiltuoju metų periodu, todėl norime priminti keletą patarimų gyventojams, kaip apsaugoti gyvybę , išvengti traumų.

Būkite atsargūs vandenyje

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose, geriau pasirinkite paplūdimį ar vietą, kur maudosi daugiau žmonių.
Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų, nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus ar aštrius daiktus.
Neplaukite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų. Perkaite saulėje , nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį atkreipkite į save mojuodami rankomis.
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami bandykite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas  tel. 112. Tada verta apsidairyti, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo ar parankinės priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir.kt. ), kuria    naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Kaip saugotis nuo žaibo

Kol neįvyko nelaimė, geriausiai ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, ,vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie metalinių konstrukcijų.
Jei audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, pri stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausiai pasislėpti krūmuose, arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.
Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų, palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
Pamačius kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite  paliesti jį kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

Artėjant stipriam vėjui, audrai, uraganui

Reikia pasirūpinti didesniu kiekiu vandens, maisto produktais, žvakėmis (gali nutrūkti elektros energijos tiekimas).
Sandariai uždaryti langus, duris, palėpių angas, ventiliacijos kanalų angas.
Sunešti baldus, lengvus daiktus iš lauko ir balkonų į namus.
Automobilius pastatyti į erdvesnę vietą toliau nuo medžių, statinių, stulpų.
Nuo vėjo slėptis namuose, uždarose patalpose, kuriose yra mažiausiai langų: rūsyje, viduriniuose kambariuose (vonios kambaryje, koridoriuje), kuo toliau nuo langų, stiklinių lauko durų.
Gatvėje vengti didelių stiklinių vitrinų, elektros perdavimo linijų, medžių, gatvių, kuriose daug reklaminių stendų, kelio ženklų rodyklių – nešami vėjo jie gali sužeisti. Nuo vėjo slėptis artimiausių namų laiptinėse, praėjimuose tarp namų.
Miške slėptis tarp tankiai suaugusių vidutinio dydžio medžių.
Atvirame lauke nuo vėjo slėptis kuo žemesnėje reljefo vietoje (griovyje, duobėje).

Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimo

Atsargiai vaikščiokite basi pažydinčią pievą. Atsiminkite, kad geliančias skraiduoles vilioja prakaito kvapas, ryškių spalvų gėlėti drabužiai. Venkite vietų, kur formuojamos gyvatvorės, pjaunama ar šienaujama žolė. Atvirose vietose atsargiai valgykite ledus, gerkite kvapius ir saldžius gėrimus. Nebūkite arti avilio, ypač bičių išskridimo iš avilio juostoje. Neerzinkite vabzdžių, nesistenkite jų vaikyti. Užpuolus, lėtai ir be panikos, nedarydami staigių judesių, nemosikuodami rankomis, atsitraukite (jei įmanoma į patalpą, kurioje galima užsidaryti).

Įgėlus vabzdžiui:

Pasišalinkite iš vietos, kurioje Jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites. Jei liksite vietoje, Jus gali vėl sugelti.
Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsirado alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba – tampa neaiški, nerišli, pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, prasideda švokštimas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, pereinantis į mieguistumą, pykinimas, vėmimas, viduriavimas drebulys, šaltkrėtis, pakyla temperatūra, krinta kraujospūdis, netenkama sąmonės).Nedelsiant darykite dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, jei sustojo kvėpavimas, ar širdies darbas.
Stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį ir gali įgelti tik vieną kartą. Tuo tarpu vapsvos, širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar bandykite pašalinti  braukdami nagu ar peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų. Įkastos vietos su geluonimi nespauskite, nes taip jo nepašalinsite, tik įspausite į organizmą papildomą dozę nuodų.
Nuimkite visus papuošalus (žiedus, apyrankes), nes sugelta vieta gali sutinti.
Įgeltą vietą nuplaukite vandeniu ir muilu.
Dėkite šaltą kompresą – šaltą vandenį ar ledą, įvyniotą į audeklą (tiesiogiai dėti ledo ant odos negalima), tai gali sumažinti tinimą, niežulį bei skausmą.

Informaciją parengė
Vidmantas Gliosas, civilinės ir darbo saugos specialistas

 

 
Atgal   Spausdinti  
 

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p.
info@jurbarkas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188713933


© Jurbarko rajono savivaldybė                   Sprendimas Idamas, naudojama Smart Web sistema.