Spausdinti

Jurbarko rajono savivaldybė
 Posėdžiai
 Informacija tarybos nariams
 Informacija savivaldybės darbuotojams
VIETOS BENDRUOMENĖ NORI GYVYBINGOS PILIES
2018-12-03  
  

Artimiausi Raudonės pilies kaimynai – Raudondvario dvaras ir Panemunės pilis yra renovuoti ir gausiai lankomi, o Raudonės miestelis kol kas mažiausiai atrastas turistų ir, galima sakyti, dar tik pradeda savo turizmo epochą. Raudonės pilis yra ne tik miestelio, ne tik Jurbarko regiono, bet ir visos Lietuvos valstybės pasididžiavimas – Raudonės rezidencinei piliai ir 25 ha parko kompleksui suteiktas nacionalinės reikšmės paminko statusas.


Pasak Raudonės seniūno Česlovo Meškausko, visa miestelio istorija prasidėjo nuo pilies, kurios bokštas įamžintas ir 1998 m. Raimundo Miknevičiaus sukurtame miestelio herbe. Ilgą laiką Raudonės pilis buvo paversta švietimo įstaiga, kurioje veikė Raudonės pagrindinė mokykla, todėl turistinis objekto potencialas negalėjo būti pilnai išnaudojamas.

 

 

Gausesni turistų srautai

 

„1997 m. į pilies bokštą pradėjome leisti turistus, tokiu būdu po truputį pradėdami vystyti turizmą, tačiau tuo metu pilyje dar veikė mokykla ir jos koridoriais turistai vaikščioti negalėjo“, – pasakoja Č. Meškauskas. „Žiūrėjome į kaimynines pilis, mokėmės ir pavydėjome. Keletą kartų buvau Raudondvaryje ir pats savo akimis viską apžiūrėjau, o Panemunės pilis, sakykime, tik pradeda atsigauti – prieš keletą metų ji buvo dar prastesnės būklės negu dabar yra Raudonės pilis. Kai nuo šių metų rugpjūčio mėnesio pilyje nebeliko mokyklos ir seniūnija ėmėsi ją labiau prižiūrėti, galime priimti daugiau turistų. Rezultatai pasirodė labai greitai – lankytojų srautai žymiai padidėjo“.

 

„Skaičiuojame besilankančius apžvalgos bokšte, savaitgaliais tokių lankytojų būna daugiau nei 500 – tai jau nemažas srautas. Šis rugsėjis buvo ypatingai šiltas, tad turistų antplūdį iš dalies galėjo lemti ir orai, bet džiugu, kai turistų srautai, ypač savaitgaliais, yra labai intensyvūs. Rugsėjo-spalio mėnesiais pilies bokšto lankytojus skaičiavome tūkstančiais“, – džiaugiasi seniūnas. Jis taip pat pridūrė, jog į bokštą užlipa tik šiek tiek daugiau nei pusė lankytojų.

 

 

Trūksta maitinimo

 

Pasak seniūno, apžiūrėti Raudonės pilies važiuoja ne tik mokiniai, bet ir didelės grupės iš įvairių organizacijų, taip pat turistai iš užsienio. Ir nors pilis palieka gerą įspūdį, turistai miestelyje ilgiau neužsibūna.

 

„Aš pats asmeniškai savaitgalį buvau šalia pilies ir klausiau žmonių nuomonės, ko trūksta piliai, ko norėtų turistai. Visi prašo edukacijų, užimtumo ir pramogų. Ką veikti pilyje atvažiavus valandai ar dviem? Žmogus nori kažką pamatyti daugiau, praleisti ilgesnį laiką pilyje, nuveikti ką nors tokio, kas yra kitose pilyse ar dvaruose, kaip pavyzdžiui, jodinėjimas, šaudymas iš lanko ir pan. Taip pat visiems labai trūksta maitinimo įstaigos“, – teigia Č. Meškauskas.

 

Seniūno nuomone, pirmiausia pilyje turėtų būti organizuotas maitinimas. „Kiekvienas atvažiavęs turistas mūsų klausia, kur nueiti papietauti ar išgerti kavos. Panemunės pilis nespėja aptarnauti esamų turistų srautų, kadangi jie turi tik vieną banketinę salę. Jeigu pilyje vyksta koks renginys, tuomet viskas – ji tampa uždara kitiems lankytojams. Tuomet žmonės atvažiuoja pas mus, teiraujasi, kur galima papietauti. Ir aš kiekvieną kartą raustu iš gėdos sakydamas, kad nieko nebus – jokios kavinės ar restorano Raudonės miestelyje nėra. Tokia pati situacija ir su nakvyne – Raudonės pilyje nėra galimybių svečiams pernakvoti, todėl jie Raudonėje ir nepasilieka“.

 

 

Labiausiai norisi gyvybingos pilies

 

Pasak Č. Meškausko, išsikėlus mokyklai atsirado galimybė pilies sales nuomoti renginiams. „Šį rudenį pilyje vyko viso rajono socialinių darbuotojų renginys, priėmėme virš šimto žmonių. Su nekantrumu laukėme ir ūkininkams skirto renginio. Dar šiemet čia vyks rajono bendruomenių sambūris, organizacijos planuoja Kalėdinius vakarėlius“, – pasakoja seniūnas.

 

Suaktyvėjus pilies reprezentacinei veiklai, seniūnija yra suinteresuota, jog prieš priimant svečius pilis būtų bent minimaliai estetiškai sutvarkyta. „Kaip sakoma „atvėrėme duris ir langus“ – pilis atvira visiems, net ir privatiems asmenims, ją galima išsinuomoti ir privatiems vakarėliams“, – sako seniūnas.

 

Raudonės bendruomenė labai laukia investuotojo, kuris suteiktų piliai gyvybės, kad gyvenimas joje tiesiog virtų. „Patys gyventojai nepajėgūs pilnai išnaudoti pilies, nes čia jau reikalingi ne tik finansiniai pajėgumai, bet reikia mokėti, turėti patirties tą daryti. Žinoma, gyventojams svarbu ir koks tas investuotojas bus, kiek darbo vietų sukurs. Tačiau svarbiausia, kad pilis taptų gyvybinga. Gyventojai turi didžiulę viltį, kad reikalai prasidėtų ir pajudėtų“, – viliasi Raudonės seniūnas.

 

 

Pilies potencialas – viešbutis ir restoranas

 

Pasak Č. Meškausko, jau prieš metus laiko vietos bendruomenė diskutavo, kokios pilies vizijos jie norėtų. „Mūsų manymu, pilyje turėtų atsirasti viešbutis, restoranas, gal net ne vienas. Čia turi vykti konferencijos, žmonės čia turi važiuoti ištisus metus. Kai pilyje buvo organizuojamas projektas „Panemunių žiedai“, čia suvažiuodavo dešimtys tūkstančių žmonių. Prisipažįstu, jog ir mes patys iš pradžių į tai žiūrėjome skeptiškai, netikėjome, jog kas nors iš to išeis. Tačiau ilgainiui pamatėme, kad tai yra gerai – žmonės atvažiuoja į mūsų miestelį, jie čia perka, būna. Ir jeigu čia bus viešbutis, jie čia gyvens ir sujudins mūsų gyvenimą. Ir mes tikrai to norime“.

 

Seniūno nuomone, netgi ne tiek svarbu, kiek darbo vietų bus sukurta. Svarbu, kad Raudonės pilis netaptų tuo bloguoju pavyzdžiu, kai viskas sustoja ir dėl kokių nors interesų užkertamas kelias investicijoms. „Vietos bendruomenė yra suinteresuota, kad pilis atgytų. Ir neužtenka retkarčiais išnuomoti dabartinės būklės sales – pilis turi pilnai atsinaujinti ir tapti aukšto lygio. Tai yra pilis, ne kaimo turizmo sodyba“, – teigia Č. Meškauskas.

 

O žmonių, norinčių dirbti, pasak seniūno, atsirastų. Viskas priklauso nuo pačio darbo ir atlygio už jį. Jeigu dabar žmogus neranda darbo, jis važiuoja jo ieškoti kitur, iš miestelio daug žmonių važinėja į Jurbarką, Kauną. Č. Meškauskas neabejoja, jog jeigu tik būtų galimybė dirbti čia, pilyje, žmonės tuo tikrai pasinaudotų.

 

Renovuota ir svečių apgyvendinimui pritaikyta pilis bus patraukli ne tik atvažiuojantiems, bet ir laivais atplaukiantiems turistams. Pasak seniūno, per savaitgalį pro Raudonę praplaukia 4-5 laivai, todėl seniūnija ruošiasi sutvarkyti uosto prieigas. „Mes turime uostą ir jau tariamės, kad jis būtų sutvarkytas – išvalytas nuo visų krūmų, pagražintas. Prieš keletą metų mes sutvarkėme privažiavimą ir labai laukiame atvykstančiųjų“, – sakė seniūnas.

 

Pilies atgaivinimas paskatins atgyti ir šalia esančius pastatus. „Šalia pilies turbūt jau kokia 18 metų stovi autentiškus įrengimus turintis malūnas, kuris neatlieka jokios funkcijos ir yra apleistas. Jei pilis atgytų, beveik nėra abejonės, jog atgimtų ir malūnas“, – savo pastebėjimais dalinasi Č. Meškauskas.

 

 

Pilis išnaudojama, kad nestovėtų tuščia

 

Renovuota pilis bus dar patrauklesnė vieta ir pačiai bendruomenei. Jau dabar vietos bendruomenė savo jėgomis bando šiek tiek atgaivinti pilį.

 

Atšalus orams, tris dienas per savaitę – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – savo gaminiais pilies viduje, greta įėjimo į apžvalgos bokštą, prekiauja vietos bendruomenės moterys. Pasak seniūno, atvažiavę turistai viską greit išperka – ir prekeiviai patenkinti, ir turistai namo grįžta ne tuščiomis. „Moterys atneša parduoti ir putpelių kiaušinių, ir medaus. Pačios gamina suvenyrus ir juos parduoda“, – pasakoja jis.

 

Šiuo metu seniūnija ruošiasi sudaryti sąlygas prekybai, kad vietos ir gretimų miestelių gyventojai šalia pilies galėtų pardavinėti savo augintas gėrybes ir kitą produkciją. „Per žiemą noriu suorganizuoti prekyvietes, kad žmonės ne primityviai ant plastmasinio stalo prekiautų, bet kad būtų estetiškai gražios pavėsinės. Tiek namudininkas išsikepęs grybukų, tiek ūkininkas su obuoliais, kopūstais, sūriais ar kitais produktais turėtų juos kur gražiai pasidėti“, – ateities planais dalinasi seniūnas.

 

Seniūnas tikina, kad turizmą pilyje reikia plėsti ir klausimų dėl to net neturėtų kilti. „Aš manau, kad, kai tik pilis pradės klestėti, prekybininkų atsiras dvigubai daugiau. Jau dabar savaitgaliais dvi prekeivės atvažiuoja iš Jurbarko. Mūsų bendruomenė turi kulinarinio paveldo sertifikatą ir įvairių švenčių proga kepame čirvinius blynus. Mūsų gaspadinės ir žemaitišką kugelį galėtų iškepti“, – pasakoja Č. Meškauskas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jurbarko rajono savivaldybės archyvo nuotraukos.

 

 

 

 

 

UAB „Idea populi“ informacija

 

 
  Atgal
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
26272829300102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31010203040506
Gruodis
    2018     

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.
 
Mero pavaduotojas 
Saulius Lapėnas
pirmadieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktorė
Vida Rekešienė
antradieniais 10-12 val.
 
Administracijos direktoriaus pavaduotojas
Darius Juodaitis
trečiadieniais 10-12 val.
 


 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.