1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Simboliška, kad tą pačią dieną buvo sugrąžinti ir kiti valstybingumo simboliai – trispalvė ir „Tautiška giesmė“.

Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį – 1922-ųjų Konstitucijoje, antrą kartą – praėjus 66-eriems metams. Tuo metu tai buvo neįtikėtinas įvykis – dar neatkūrus nepriklausomos valstybės, kalba jau įteisinama kaip valstybinė.
 
Iki tol nueitas ilgas kelias, kurio pradžia – gausiuose susirinkimuose, mitinguose išreikštas žmonių troškimas savo krašte turėti savo kalbą, ją išvaduoti iš rusų kalbos šešėlio. Nesibaigiantys masiniai mitingai ir žmonių užsidegimas valdžios atstovus privertė paisyti tautos lūkesčių ir reikalavimų.
 
Prasidėjo naujas valstybės gyvavimo laikotarpis: laukė daug darbų, atsivėrė platus veiklos laukas visiems, buvo sudėti svarbūs teisiniai pagrindai. Per pirmuosius 10 mūsų Tėvynės laisvės metų lietuvių kalba atsitiesė ir atgavo savo teises.
 
Lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-mečio proga Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija, bendradarbiaudamos su Kultūros ministerija, Seimo lankytojų centre rengia istorinių fotografijų parodą. Jau surengtas nuotolinis forumas „Ar kalba atliepia nūdienos poreikius?“, renginiai organizuojami Rokiškyje, Marijampolėje ir Visagine, specialiai šia proga sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“. Rengiama diskusija „(Ne)reikalinga lietuvių kalba“. Sukaktis bus minima ir Lietuvos Respublikos Seime – čia vyks renginys „Kartu kalboje ir valstybėje“.

Valstybinė kalbos inspekcija