ARNOLDĄ PIROČKINĄ PAGERBĖ VILNIAUS UNIVERSITETAS IR LIETUVIŲ KALBOS DRAUGIJA
2021-03-01  
 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedros ir Lietuvių kalbos draugijos iniciatyva 2021 m. vasario 26 d. įvyko Lietuvių kalbos draugijos III skaitymai „Arnoldas Piročkinas ir Jonas Jablonskis“, skirti 90-osioms prof. habil. dr. Arnoldo Piročkino (1921–2020) gimimo metinėms. Renginyje nuotoliniu būdu dalyvavo nemažai iškilių lietuvių kalbos tyrinėtojų, mokslininkų, buvusių Arnoldo Piročkino bendradarbių, žurnalo „Gimtoji kalba“ darbuotojų ir Lietuvių kalbos draugijos narių, tarp kurių ir nemaža Jurbarko skyriaus grupė.


Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, tardama įžangos žodį, pasidžiaugė, kad į skaitymus susirinko daug klausytojų ir dalyvių, bei palinkėjo, kad per prelegentus ir kolegas, kurie dalinsis prisiminimais, būtų pajusta bendrystė su dviem iškiliomis asmenybėmis – Arnoldu Piročkinu ir Jonu Jablonskiu.

 

Šių metų skaitymų temą pasiūlė doc. dr. Janina Švambarytė-Valužienė, kuriai, kaip ir Arnoldui Piročkinui, labai svarbus kiekvienas žodis, o ypač tarmių, todėl, kaip kalbėtoja pasakė, nors ir „paskendusi tarmių žodynuose“, bet jų vis dar trūksta.

 

Jurbarkiškiams, kurie bent kiek domisi lietuvių kalba, labai gerai žinoma Šiaulių universiteto (dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos) prof. dr. Giedrė Čepaitienė. Ji labai nuoširdžiai kalbėjo apie gražius susitikimus Jurbarke su Arnoldu Piročkinu ir jo veiklą, susijusią su Jono Jablonskio darbų tyrinėjimu.

 

Lietuvių kalbos instituto mokslinė darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė aptarė pagrindinius Jono Jablonskio žodžių, skirtų Lietuvių kalbos žodynui, kartotekos šaltinius, priminė, kad nemažai žodžių buvo surinkta (pateikta) Veliuonos krašte. Beje, kalbininkė yra kilusi iš Šakių ir, kaip ir Arnoldas Piročkinas, mylinti Jurbarko kraštą, nes „Jurbarko apylinkių tekstai“ – jos knyga, o dabar ji dalį savo darbo laiko skiria Jurbarko šnektos žodyno rengimui ir Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodyno tyrimams.

 

Itin nuoširdžiai apie savo buvusį kolegą kalbėjo Taikomosios kalbotyros instituto direktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė. Daug metų jai teko būti šalia Martos ir Arnoldo Piročkinų, daug kartų privačiai susitikti, kalbėti apie mokslo darbus ir augalų auginimą, matyti ir asmeninius išgyvenimus (vienas iš jų, pakeitęs sprendimą tapti katedros vedėju, buvo labai artimo draugo, kolegos Adomo Šoblinsko mirtis). Dabar tą brangų ryšį saugo Arnoldo Piročkino padovanotos dvi gražios tujos, gražiai augančios Meilutės Ramonienės sodyboje.

 

Jurbarko atstovai savo kalbose skaitymų dalyviams stengėsi pristatyti Arnoldą Piročkiną – Jurbarko atmintį ir garbę. Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė dr. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė pasidžiaugė už  suorganizuotą renginį, už galimybę kalbėti apie Arnoldą Piročkiną, perskaitė specialiai šiai progai parašytą Aldonos Pauliukaitienės laišką-atsiminimą „Iš kito kranto“. Šio straipsnio autorius kalbėjo apie profesoriaus Arnoldo Piročkino stiprų ryšį su Jurbarku, jo darbštumą, pareigingumą, o ir Jurbarko krašto žmonių meilę jam... Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pasiūlė, kad apie Arnoldą Piročkiną reikia kalbėti esamuoju laiku, nes profesorius visada yra su mumis. Savo kalboje meras akcentavo, kad reikia išleisti Arnoldo Piročkino monografiją apie Joną Jablonskį. Joje turėtų būtų išspausdinta ir dalis profesoriaus rankraščių, parodančių visuomenei ir knygos rengimo procesą, kaip apie Joną Jablonskį rašydamas autorius keitė jau parašytus žodžius ar sakinius. 

 

Lietuvių kalbos likimo įžvalgomis pasidalino doc. dr. Aldonas Pupkis ir pasergėjo, kad nereikia pasiduoti tiems, kurie mano, kad kalba rūpintis nebūtina. 

 

Renginį vedusi Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėja doc. dr. Vilma Zubaitienė baigiamojoje kalboje nuoširdžiai padėkojo visiems, prisiminusiems Arnoldą Piročkiną, ir palinkėjo laukti profesoriaus leidinio apie Joną Jablonskį išleidimo bei pristatymo.

 

 

 Nuotraukoje: prof. Arnoldas Piročkinas ir

Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus nariai.





Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Gvildys

 
  Atgal

   EN

 /  DE
Spausdinti

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖ
 Posėdžių archyvas
 ► SAVIVALDYBĖS TARYBA ◄
 ► RENGINIAI ◄
 ► COVID-19 INFORMACIJA ◄
ARNOLDĄ PIROČKINĄ PAGERBĖ VILNIAUS UNIVERSITETAS IR LIETUVIŲ KALBOS DRAUGIJA
2021-03-01  
 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedros ir Lietuvių kalbos draugijos iniciatyva 2021 m. vasario 26 d. įvyko Lietuvių kalbos draugijos III skaitymai „Arnoldas Piročkinas ir Jonas Jablonskis“, skirti 90-osioms prof. habil. dr. Arnoldo Piročkino (1921–2020) gimimo metinėms. Renginyje nuotoliniu būdu dalyvavo nemažai iškilių lietuvių kalbos tyrinėtojų, mokslininkų, buvusių Arnoldo Piročkino bendradarbių, žurnalo „Gimtoji kalba“ darbuotojų ir Lietuvių kalbos draugijos narių, tarp kurių ir nemaža Jurbarko skyriaus grupė.


Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, tardama įžangos žodį, pasidžiaugė, kad į skaitymus susirinko daug klausytojų ir dalyvių, bei palinkėjo, kad per prelegentus ir kolegas, kurie dalinsis prisiminimais, būtų pajusta bendrystė su dviem iškiliomis asmenybėmis – Arnoldu Piročkinu ir Jonu Jablonskiu.

 

Šių metų skaitymų temą pasiūlė doc. dr. Janina Švambarytė-Valužienė, kuriai, kaip ir Arnoldui Piročkinui, labai svarbus kiekvienas žodis, o ypač tarmių, todėl, kaip kalbėtoja pasakė, nors ir „paskendusi tarmių žodynuose“, bet jų vis dar trūksta.

 

Jurbarkiškiams, kurie bent kiek domisi lietuvių kalba, labai gerai žinoma Šiaulių universiteto (dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos) prof. dr. Giedrė Čepaitienė. Ji labai nuoširdžiai kalbėjo apie gražius susitikimus Jurbarke su Arnoldu Piročkinu ir jo veiklą, susijusią su Jono Jablonskio darbų tyrinėjimu.

 

Lietuvių kalbos instituto mokslinė darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė aptarė pagrindinius Jono Jablonskio žodžių, skirtų Lietuvių kalbos žodynui, kartotekos šaltinius, priminė, kad nemažai žodžių buvo surinkta (pateikta) Veliuonos krašte. Beje, kalbininkė yra kilusi iš Šakių ir, kaip ir Arnoldas Piročkinas, mylinti Jurbarko kraštą, nes „Jurbarko apylinkių tekstai“ – jos knyga, o dabar ji dalį savo darbo laiko skiria Jurbarko šnektos žodyno rengimui ir Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodyno tyrimams.

 

Itin nuoširdžiai apie savo buvusį kolegą kalbėjo Taikomosios kalbotyros instituto direktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė. Daug metų jai teko būti šalia Martos ir Arnoldo Piročkinų, daug kartų privačiai susitikti, kalbėti apie mokslo darbus ir augalų auginimą, matyti ir asmeninius išgyvenimus (vienas iš jų, pakeitęs sprendimą tapti katedros vedėju, buvo labai artimo draugo, kolegos Adomo Šoblinsko mirtis). Dabar tą brangų ryšį saugo Arnoldo Piročkino padovanotos dvi gražios tujos, gražiai augančios Meilutės Ramonienės sodyboje.

 

Jurbarko atstovai savo kalbose skaitymų dalyviams stengėsi pristatyti Arnoldą Piročkiną – Jurbarko atmintį ir garbę. Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė dr. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė pasidžiaugė už  suorganizuotą renginį, už galimybę kalbėti apie Arnoldą Piročkiną, perskaitė specialiai šiai progai parašytą Aldonos Pauliukaitienės laišką-atsiminimą „Iš kito kranto“. Šio straipsnio autorius kalbėjo apie profesoriaus Arnoldo Piročkino stiprų ryšį su Jurbarku, jo darbštumą, pareigingumą, o ir Jurbarko krašto žmonių meilę jam... Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pasiūlė, kad apie Arnoldą Piročkiną reikia kalbėti esamuoju laiku, nes profesorius visada yra su mumis. Savo kalboje meras akcentavo, kad reikia išleisti Arnoldo Piročkino monografiją apie Joną Jablonskį. Joje turėtų būtų išspausdinta ir dalis profesoriaus rankraščių, parodančių visuomenei ir knygos rengimo procesą, kaip apie Joną Jablonskį rašydamas autorius keitė jau parašytus žodžius ar sakinius. 

 

Lietuvių kalbos likimo įžvalgomis pasidalino doc. dr. Aldonas Pupkis ir pasergėjo, kad nereikia pasiduoti tiems, kurie mano, kad kalba rūpintis nebūtina. 

 

Renginį vedusi Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėja doc. dr. Vilma Zubaitienė baigiamojoje kalboje nuoširdžiai padėkojo visiems, prisiminusiems Arnoldą Piročkiną, ir palinkėjo laukti profesoriaus leidinio apie Joną Jablonskį išleidimo bei pristatymo.

 

 

 Nuotraukoje: prof. Arnoldas Piročkinas ir

Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus nariai.





Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Gvildys

 
  Atgal

Gyventojus priima:
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras
Skirmantas Mockevičius
ketvirtadieniais 10-12 val.

Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas
Petras Vainauskas
trečiadieniais 10-12 val. 
  
Administracijos direktorius
Raimundas Bastys
antradieniais 10-12 val.
 

 
 
Jurbarko rajono savivaldybės
žemėlapiai
 

 

 

 

Jurbarko krašto turistiniai maršrutai

 


JURBARKO RAJONO
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas,
tel. (8 447) 70 153, faks. (8 447) 70 166, el.p. info@jurbarkas.lt
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188713933

© Jurbarko rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos

Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.