APTARTA LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKO, GENEROLO JONO ŽEMAIČIO-VYTAUTO VYRIAUSIOSIOS VADAVIETĖS TVARKYMO KONCEPCIJA

Šiuo metu vadavietės priežiūra, patikėjimo teise, perduota Eržvilko kultūros centrui. Prie šios vadavietės vyksta renginiai, įvairių sukakčių minėjimai pritraukiantys daug žmonių, todėl išsaugojant autentiką reikia sutvarkyti aplik vadavietę esančią infrastruktūrą: įrengti nuorodas nuo pagrindinių kelių, informacinius stendus, suoliukus. „Pagalvokime apie tai, ką šiandien galėtume padaryti, kad šis istoriškai svarbus, autentiškas, mažiausiai žmonių paliestas objektas taptų prieinamas, patrauklus ir įdomus, nes tokia slėptuvė, kaip generolo Jono Žemaičio vadavietė, gali tarnauti kaip edukacinė ir pažintinė priemonė partizaninio karo istorija besidomintiems Jurbarko krašto ir Lietuvos gyventojams, o ypač – jaunimui. Kuo autentiškiau šią istoriją atkursime, tuo šis objektas taps vertingesnis“, – pradėdamas susitikimą kalbėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

„Prieš atvykdami į šį susitikimą lankėmės vadavietėje. Vieta tikrai unikali. Nuvykę joje sutikome Raseinių krašto muziejaus atstovus, garsius istorikus, kurie filmavo vaizdus virtualios realybės akiniams. Turėjome progą su jais keliomis mintimis pasidalinti. Man labiausiai užkliuvo tai, kad važiuojant keliu Kaunas–Jurbarkas nėra jokios nuorodos į šią vadavietę. Kalbant apie patį privažiavimą prie vadavietės, nuorodų kaip ir užtenka, rasti nėra sudėtinga. Didžiausia problema – jos prieigos, kurias reikia praplėsti. Svarbu, kad būtų patogu apsisukti ne tik lengvajam automobiliui, bet ir autobusui“, – mintimis dalinosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

Susirinkusieji išsakė savo pasiūlymus ir idėjas dėl pažintinio/istorinio tako įrengimo. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė kaip pavyzdį pateikė Daugėliškių miško bunkerio pažintinį taką, kuris supažindina lankytojus su Lietuvos partizanų gyvenimu ir svarbiausiais įvykiais Daugėliškių miške. Puikiai paruoštuose stenduose galima sužinoti daugybę svarbių istorijų ir partizanų gyvenimo detalių. „Jeigu Šimkaičių girioje įrengtume panašų pažintinį taką, labai svarbu, kad jis būtų pritaikytas garbaus amžiaus ir negalią turintiems žmonėms“, – dėmesį atkreipė meras Skirmantas Mockevičius.

Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas Vismantas Genys išsakė mintį, kad toks pažintinis takas galėtų apjungti ir kitus autentiškus partizanų bunkerius, esančius Šimkaičių ir Pavidaujo miškuose. „Mano nuomone, pažintinį taką reikėtų labiau išplėsti, nes šiuose miškuose yra ir daugiau bunkerių, kurie istoriškai yra ne ką mažiau svarbūs. Viename iš bunkerių, kuris nuo vadavietės nutolęs apie 400-500 metrų, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Aleksandras Grybinas-Faustas Šv. Kalėdas praleido. Kitas bunkeris buvo atsarginė generolo Jono Žemaičio-Vytauto slėptuvė... Pažintiniame take galėtų būti suformuoti takai nuo vieno objekto prie kito, pastatyti informaciniai stendai, atminimo ženklai“, – mintimis dalinosi V. Genys.

Pasak VĮ Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio vadovo Gintaro Červoko, galimybė Šimkaičių girioje įrengti pažintinį taką tikrai yra, tačiau šiam tikslui pasiekti pirmiausia reikėtų koreguoti miškotvarkos projektą. „Manau, kad pažintiniam/istoriniam takui įrengti didelių miško kirtimų nereikėtų, nes tai, daugiau ar mažiau, autentiškas miškas. Automobilių stovėjimo aikštelę būtų galima įrengti laukuose, šalia miško. Viską įrengti reikėtų kuo natūraliau, nes tokių autentiškų vietų nedaug yra likę“, – akcentavo savivaldybės meras. Jo nuomone, šalia vadavietės nereikėtų rengti ir didelių susibūrimų, nes ši vieta turėtų būti sakrali. Susibūrimus būtų galima daryti netoli nuo jos.

Architekto Aido Bumbulio nuomone, automobilių stovėjimo aikštelę taip pat reikėtų formuoti laukuose, nelendant į mišką ir nekertant medžių. Einant mišku link vadavietės A. Bumbulis siūlo įrengti pakeltą taką, siekiant nieko nesugadinti ir neišrausti. Tai galėtų būti pažintinis takas su tam tikrais interaktyviais elementais lankytojams, ypač jaunimui, kuris į mobiliuosius telefonus galėtų atsisiųsti specialią programėlę apie šios vietos istoriją. Tiesiog reikėtų, kad šioje miško vietoje būtų stipresnis interneto ryšys. Architekto teigimu, galima pasikviesti ir specialistus, kurie čia atliktų tam tikrus žvalgybinius tyrimus, galbūt jie rastų kažkokių išlikusių daiktų, kuriuos būtų galima nufotografuoti ir sukelti į šią programėlę. „Pirmiausia vadavietėje reikėtų įrengti drenažą, nes laikui bėgant mediena natūraliai supus ir vėl reikės atlikti jos tvarkymo darbus“, – kalbėdamas apie dabartinę vadavietės priežiūrą pastebėjo architektas.

Svarbu paminėti, jog Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 110 metų, kai gimė su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas ir 70 metų nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos pasirašymo, nusprendė paskelbti 2019-uosius Jono Žemaičio-Vytauto metais. „Manau, kad kitais metais viešos informacijos apie šią vietą tikrai netruks, nes šiai progai organizuojama daugybė žygių, renginių, akcijų“, – atkreipė dėmesį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

„Artimiausiu metu kreipsimės į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją ir informuosime ją apie idėją Šimkaičių girioje įrengti pažintinį/istorinį taką. Pasiteirausime ir apie galimybes bei tolimesnius veiksmus šio tako techninio projekto parengimui“, – susitikimo pabaigoje informavo savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pakviesdamas visus susirinkusius dar kartą susitikti bendram pokalbiui rengiant šį projektą. Savivaldybės mero teigimu, apie šią idėją bus informuotos ir kitos institucijos.

Susitikime taip pat dalyvavo: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo pirmininkė Irina Pažereckienė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus viršininkas kapitonas Kęstutis Danaitis, Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Petro Paulaičio 701-osios kuopos vadas Algirdas Genys, Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Petro Paulaičio 701-osios kuopos vado pavaduotojas Eugenijus Žukauskas, Šimkaičių girininkijos girininko pareigas laikinai einantis Henrikas Lukošius, Jurbarko krašto muziejaus fondų saugotoja Aida Drejerienė, VšĮ Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė turizmui Joana Reinolcaitė, Eržvilko kultūros centro direktorė Ieva Šimkūnienė, Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija” ekspertas Virginijus Černius (Vilnius), architektas Rimas Toleikis.

Nuotraukoje iš kairės: Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, architektas Aidas Bumbulis.

Tarybos ir mero sekretoriatas