Savivaldybės istorija

1990 metais rinkimai į savivaldybių tarybas vyko visiškai kitaip negu šiuo metu. Jurbarko rajone buvo sudarytos iš viso 75 rinkimų apygardos ir deputatus (taip tuomet vadinti tarybos nariai) piliečiai rinko kiekvienoje apygardoje tiesiogiai. Teisę iškelti kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus turėjo ne tik politinės partijos, visuomeninės, politinės organizacijos bei judėjimai, bet ir eiliniai Lietuvos Respublikos piliečiai susirinkimuose darbo ir gyvenamojoje vietoje. Pavieniai asmenys galėjo iškelti save kandidatu į deputatus, jeigu jų kandidatūrą rėmė ne mažiau kaip 75 tos apygardos rinkėjai. Išrinktu buvo laikomas tas kandidatas, už kurį per rinkimus balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Iš viso į aukštesniosios pakopos Jurbarko rajono tarybą 1990 metais buvo iškeltas 241 kandidatas (vidutiniškai 3,5 į vieną vietą), tačiau buvo apygardų, kuriose į vieną vietą pretendavo ir 4–6 kandidatai. Rinkėjų aktyvumas, lyginant su dabartiniu, buvo neįprastai didelis – pirmajame balsavime dalyvavo 71 proc., pakartotiniame net 75,5 proc. rinkėjų. Palyginimui, 2015 m. kovo 1 d. įvykusiuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo 46 proc.

1990–1995 metų kadencijos Jurbarko rajono tarybos nariai 

I eilė: J.Vireikienė, R.Kliukienė, I.Gvildienė, V.Krikštanienė, A.J.Kazakevičius, B.Skandūnienė, A.Jasaitienė, B.Stanišauskienė, A.Kasiulis; II eilė: A.Pilkauskas, A.Danisevičius, S.Jokūbaitienė, B.Gustaitienė, P.Ivanauskas, P.Gargasas, R.Veniulis; III eilė: P.Parnarauskas, J.Pečiulis, S.Nenorta, Z.Rimkus, A.Kruša, A.Vančys, Z.Zakaras, V.Atkočaitis, Z.J.Januška, A.Stankaitis, G.Pesys; paskutinės eilės: V.Giedraitis, A.Plėšikaitis, P.Budrys, S.Jarutis, Z.Vežikauskas, E.Strončikas, M.Šlepševičius, J.Daujotas, A.Saldukas, J.Aleksiejus, V.Pečiukėnas, P.Baršauskas, V.Belevičius, V.Valutis, A.Genys, R.Brazaitis, Č.Meškauskas, B.Švitra

1990–1995 metų kadencijos savivaldybės Tarybai ir Valdybai teko priimti nemažai sunkių ir prieštaringų sprendimų. Tuo metu buvo ryškiai atskirtos atstovaujamoji ir vykdomoji valdžios, kurias realizavo atitinkamai rajono Valdyba ir rajono Taryba. Taryba rinkdavosi į posėdžius paprastai vieną kartą per ketvirtį. Daugumą rajonui svarbių sprendimų priimdavo Valdyba, kuriai vadovavo rajono valdytojas. Lietuvoje tuo laikotarpiu politinė ir ekonominė padėtis darėsi vis labiau įtempta. Prasidėjo blokada – Lietuvai buvo nutrauktas naftos tiekimas, apribotas degalų pardavimas, sustabdyti ešelonai su jau siunčiamomis prekėmis ir žaliavomis. Tokiomis sąlygomis nelengvi išbandymai laukė ir savivaldybės vadovų. 1991 m. rugsėjo 24 d. iš pareigų atsistatydino tuometinis rajono valdytojas Saulius Lapėnas ir visa jo vadovaujama Valdyba. Naujuoju rajono valdytoju 1991 m. spalio 15 d. Taryba išrinko Praną Vaišvilą, jo pavaduotojais Joną Gudonį, Rimandą Plevoką, kiek vėliau į šias pareigas buvo priimtas ir Ričardas Juška. Ši Valdyba išlaikė sunkaus ekonominio laikotarpio išbandymus ir dirbo iki kadencijos pabaigos – 1995 metų balandžio mėnesio.

Nemažai svarbių sprendimų priimdavo ir žemesniosios pakopos savivaldybių – tuometinių apylinkių – Tarybos. 1991 m. pabaigoje – 1992 m. pradžioje prasidėjo skausmingas kolūkių likvidavimo procesas, buvo sudaromos laikinosios administracijos. Aktyviai vyko tiek kolūkių, tiek rajono įmonių turto, gyventojų butų privatizavimas, prasidėjo prieštaringai vertinta žemės reforma, nuosavybės teisių buvusiems savininkams atkūrimas. 1994 m. gruodžio mėnesį buvo priimtas Apskrities valdymo įstatymas, steigėsi Tauragės apskrities administracija, kuriai buvo perduodamos kai kurios svarbios savivaldybės vykdytos funkcijos (žemės ūkis, žemėtvarka ir kitos).

Paskutiniajame posėdyje 1995 m. kovo 21 d. rajono Taryba nusprendė suteikti Jurbarko rajono Garbės piliečio vardą Francui von Ostrovskiui, Vokietijos Respublikos piliečiui už pagalbą ir labdaros organizavimą Jurbarko rajonui. Tai buvo pirmasis Jurbarko rajono Garbės pilietis. Iki šiol Garbės piliečio vardas yra suteiktas 8 asmenims.

1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą. Savivaldybių funkcijos pradėtos skirstyti į savarankiškąsias ir deleguotąsias. Savivaldybėje atsirado naujas institucinės struktūros modelis: atstovaujamoji institucija – Taryba ir dvi vykdomosios institucijos – meras ir valdyba. Lygiagrečiai pakeistas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kuris iš esmės pakeitė savivaldybių tarybų rinkimų sistemą. 1995 metų kovo mėnesį Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma 1 daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje Tarybos nariai renkami pagal proporcinę sistemą, tai yra rinkėjams balsuojant už partijų sąrašus. 1995-ųjų pavasarį į Jurbarko rajono tarybą dvejiems metams – būtent tokia kadencijos trukmė buvo nustatyta Vietos savivaldos įstatyme – išrinkti 25 nariai: 10 iš jų buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos tautininkų sąjungos koalicijos nariai, 5 – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 5 – Lietuvos valstiečių partijos, 3 – Lietuvos demokratinės darbo partijos ir 2 – Liberalų partijos atstovai. Rinkimų aktyvumas pastebimai mažesnis – 1995 metais savivaldybės Tarybą rinko 49,23 proc. rajono rinkėjų. Prieš 20 metų balandžio 10 d.

1995–1997 metų kadencijos Jurbarko rajono tarybos nariai 

Sėdi: K.Gražulis, A.Vilkelienė, M.Piliutienė, S.Makūnas, A.J.Kazakevičius, I.Kaminskienė, G.Pocevičienė; stovi: A.Navickas, V.B.Gudavičius, J.Petkinis, B.Murauskienė, A.Zairys, V.Keraitis, A.Jasaitienė, S.Č.Strodomskis, A..Gluodas, E.Banaitienė, V.P.Kasputis, R.Kliukienė, A.Šimaitis, A.Sorakas, R.Juška, J.Bučinskas, S.Lapėnas, A.T.Kasiulis

Įsigaliojus 1995 m. Vietos savivaldos įstatymui, neliko žemesniosios pakopos apylinkių tarybų ir apylinkų viršaičių. Vietoj jų atsirado teritoriniai savivaldybės administracijos padaliniai – seniūnijos, kurioms vadovauja seniūnas. 1995 metų Vietos savivaldos įstatymas nustatė, kad seniūną skiria ir iš pareigų atleidžia meras, seniūno paskyrimas tuo metu buvo siejamas su Tarybos kadencija. Vadovaujantis šia nuostata, 1995 metais iš pareigų buvo atleisti Eržvilko, Viešvilės, Smalininkų, Juodaičių, Šimkaičių, Girdžių, Jurbarkų, Skirsnemunės, Raudonės viršaičiai, į jų vietas paskirti nauji seniūnai. Įdomu, kad iš tada paskirtų naujų seniūnų iki šiol dirba tik vienas – 1995 m.birželio 8 d. Skirsnemunės seniūnu paskirtas Vladas Vainauskis.

1995–1997 metų Taryba patvirtino pirmąjį Jurbarko rajono savivaldybės tarybos statutą, nemažai įvairių kitų norminių dokumentų, reorganizavo administracijos struktūrą. Per trumpą 2 metų kadenciją dėl įvairių priežasčių pasikeitė 7 šios Tarybos nariai.

Paminėtina, kad savivaldybės meras Stasys Makūnas 1996 m. rugsėjo 6 d. pasirašė pirmąją Jurbarko rajono tarptautinę sutartį su Belgijos Laakdalio savivaldybe. Šiuo metu Jurbarko rajono savivaldybė yra pasirašiusi iš viso 8 tarptautinio bendradarbiavimo sutartis su 7 užsienio šalimis.

Tai buvo trumpiausiai dirbusi savivaldybės Taryba. Laikas parodė, kad dveji metai yra per trumpas laikotarpis efektyviai savivaldybės Tarybos veiklai. Dar 1996 m. gruodžio mėn. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis, kuris savivaldybės Tarybos kadencijos trukmę pailgino iki 3 metų, todėl 1997 ir 2000 metais metais išrinktos Tarybos dirbo po trejus metus. Vėliau 119 Konstitucijos straipsnis buvo pakeistas dar kartą, nuo 2003 metų savivaldybės Tarybos kadencija – 4 metai. 

1997–2000 metų kadencijos Jurbarko rajono tarybos nariai 

Sėdi: S.Danielius, J.Bučinskas, K.Vančienė, G.Vizbarienė A. Vilkelienė, R.Kuklienė, J.Ivanauskas, A.Trumpys; stovi: A.Samys, V.Ganusauskas, S.Makūnas, V.Keraitis, A.Navickas, A.Atgalainis, V.Motiejaitis, R.Plevokas, A.Zairys, V.Belevičius, V.Atkočaitis, J.Aleksiejus, R.Juška, D.Paulikas, A.Danilevičius, K.Jurevičius, S.Lapėnas

1997–2000 metais Vietos savivaldos įstatymas buvo nuolat tobulinamas, gyvenimas diktavo vis naujas jo pataisas. 2000 metais pasirodė nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Nors principinis savivaldos modelis nesikeitė, bet atsirado nemažai svarbių, netgi esminių pasikeitimų: buvo pakeistas savivaldybės kontrolieriaus statusas (padidinta jo finansinė, administracinė, funkcinė nepriklausomybė nuo savivaldybės administracijos), pakeistas seniūno ir seniūnijos statusas (seniūnas tapo ne politinio pasitikėjimo, bet karjeros valstybės tarnautoju), savivaldybės administracijai suteiktas viešojo administravimo įstaigos statusas, aiškiau apibrėžti savivaldybės mero ir savivaldybės administratoriaus įgaliojimai, tarybos komitetams suteikta teisė patiems išsirinkti pirmininkus.

2000 metais įvykusiuose rinkimuose į Jurbarko rajono savivaldybę ryškiai daugiau nei kitos partijos rinkėjų balsų surinko Aloyzo Zairio vadovaujama Lietuvos valstiečių partija – jai rinkėjai patikėjo 9 mandatus. 4 vietas Taryboje gavo Lietuvos liberalų sąjunga, 3 – Naujoji Sąjunga (socialliberalai), po 2 – Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos demokratinė darbo partija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1 vietą – Lietuvos centro sąjunga. Esant tokiai ryškiai vienos partijos persvarai, Aloyzas Zairys meru buvo išrinktas be didesnių problemų. Į mero pavaduotojo pareigas išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos atstovas Vidmantas Juzėnas, iki tol dirbęs Ūkio skyriaus vedėju. 
 

2000–2003 metų kadencijos Jurbarko rajono tarybos nariai

Sėdi: V.Juzėnas, N.Banionienė, K.Vančienė, A.Zairys, A.Urbutienė (Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje), Z.Sorokienė; stovi: S.Lapėnas, A.Navickas, R.Juška, K.Jurevičius, V.Belevičius, A.Kavaliauskas, P.Parnarauskas, M.Šlepševičius, J.Aleksiejus, A..Liaudaitis, V.Keraitis, A.Danilevičius, F.Bakys, S.Č.Strodomskis, J.Bučinskas, V.Pauliukaitis, R.Alksnys, A.Grumuldis, A.Kasiulis, S.Makūnas

2000-ųjų Vietos savivaldos įstatymo redakciją Seimas nenuilstamai pildė ir tobulino – vien 2001 metais įstatymas keistas 5 kartus. Todėl buvo netikėta, kai Konstitucinis teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu konstatavo, kad septynerius metus egzistavęs ir jau įprastu tapęs vietos savivaldos modelis neatitinka Konstitucijos. Konstitucinis Teismas nustatė, kad atstovaujamoji savivaldybės institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija yra savivaldybės  administracijos direktorius (iki tol buvo savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba). Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2003 m. vasario 25 d., todėl būtent šią dieną nutrūko Jurbarko rajono savivaldybės valdybos įgaliojimai, o 2003 metų vasario 27 d. Taryba priėmė sprendimą atleisti iš pareigų savivaldybės administratorių . Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimą, Seimas skubos tvarka 2003 m. sausio 28 d.  iš esmės pakeitė Vietos savivaldos įstatymą. Savivaldybės vykdomąja institucija tapo administracijos direktorius, kuris tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamu įstaigos vadovu savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. Labai išsiplėtė administracijos direktoriaus funkcijos ir įgaliojimai tiek įstaigos vidaus  administravime, tiek savivaldybės valdyme.

Rinkimai į 2003–2007 metų savivaldybės Tarybą vyko 2003 m. gruodžio mėnesį.  Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, kurios sąrašo priekyje ir vėl buvo Aloyzas Zairys. Ši sąjunga Taryboje gavo 7 vietas. Į tarybą taip pat pateko po 4 Lietuvos liberalų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių ) atstovus ir po 2 Naujosios Sąjungos (socialliberalų), Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos centro sąjungos atstovus.  Meru buvo perrinktas Aloyzas Zairys, mero pavaduotoju išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos narys Ričardas Juška, administracijos direktoriumi politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas taip pat liberalas Vidmantas Juzėnas, prieš tai ėjęs mero pavaduotojo pareigas. Koalicijos partneriai – Lietuvos socialdemokratai bei Naujosios Sąjungos (socialliberalų) partijų koalicinė frakcija – į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pasiūlė Arūną Stasiūną, kuris Tarybos narių balsų dauguma nuo 2003 m. birželio 1 d. pradėjo eiti šias politinio pasitikėjimo pareigas. Arūnas Stasiūnas direktoriaus pavaduotoju dirbo  iki 2010 m. sausio mėn. 

2003–2007 metų kadencijos pradžios Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai 

Sėdi: V.Motiejaitis, A.Stoškus, J.Ivanauskas, J.Rekešius, Z.Sorokienė, J.Kadlerienė, V.Juzėnas; Stovi: E.Giedraitis, K.Jurevičius, G.Stoškus, P.Baršauskas, J.Petkinis, P.Valutis, R.Brazaitis, V.Belevičius, G.Byčius, A.Zairys, E.Strončikas, R.Juška, A.Samys, V.Pauliukaitis, J.Bučinskas, A.J.Kazakevičius, S.Č.Strodomskis

2003–2007 metų savivaldybės Taryba pasižymėjo tuo, kad prieš terminą nutrūko net 13 iš išrinktų 25 Tarybos narių įgaliojimai. Po Konstitucinio teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimo 2004 metų kovo 25 d. buvo pakeistas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnis ir nustatyta, kad savivaldybės Tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės biudžetinių įstaigų, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis. Dėl to 2004 m. balandžio mėnesį Tarybos nario mandato buvo priversti atsisakyti Tarybos nariai,  tuo metu vadovavę savivaldybės biudžetinėms  ir viešosioms įstaigoms.