DALYVAUTA KLAIPĖDOS UOSTO DIREKCIJOS 35-MEČIO KONFERENCIJOJE

Rugsėjo 11 d. Klaipėdoje vykusioje konferencijoje, skirtoje paminėti 35-erių metų nepriklausomo Klaipėdos uosto veiklos sukaktį, dalyvavo ir Jurbarko rajono savivaldybės vadovai: meras Skirmantas Mockevičius bei savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė. Konferencijoje aptartas Klaipėdos uosto indėlis valstybės ekonomikai, saugumui ir energetinei nepriklausomybei, taip pat pristatytos uosto plėtros ateities kryptys.

Konferencijoje kalbėję valstybės ir verslo atstovai pabrėžė, kad Klaipėdos uostas šiandien yra didžiausias uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, generuojantis apie 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir sukuriantis beveik 60 tūkst. darbo vietų. Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos jūrinis pramoninis langas į pasaulį, didžiausias šalies eksporto ir importo mazgas bei vienas svarbiausių nacionalinio saugumo ramsčių, atliekantis esminį vaidmenį NATO gynybiniuose planuose. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pažymėjo, kad per artimiausius kelerius metus laukia didžiausias Klaipėdos uosto plėtros projektas – pietinis uostas, o uosto vizija – tapti Baltijos jūros regiono logistikos centru, apimančiu ne tik logistiką, bet ir turizmą.

Kodėl tai svarbu Jurbarkui

Jurbarko rajono savivaldybės dalyvavimas šioje konferencijoje neatsitiktinis – Jurbarkas ir Klaipėdos uostas jau kelerius metus vysto bendrą projektą, kuriuo siekiama Nemunu grąžinti vidaus vandens kelių krovinių gabenimą. Jurbarko uosto ateities vizija – tapti modernaus ir tvaraus krovinių gabenimo vidaus vandens keliais mazgu, kuris sustiprins Lietuvos vidaus logistikos sistemą ir atvers galimybes dideliais kiekiais krovinius gabenti upiniu keliu.

2025 metų rugpjūčio 14 dieną tarp Klaipėdos uosto direkcijos ir Jurbarko rajono savivaldybės buvo pasirašyta sutartis, kuria Uosto direkcija įtvirtinta vienos iš krantinių nuomininke – tai atvėrė kelią imtis su projektu susijusių darbų ir gaivinti ne vienerius metus laukusį Jurbarko uostą. Visas projekto išvystymas apima 20,5 ha teritoriją, 477 metrus krantinių ir apie 20 mln. eurų investiciją, o gabenant krovinius vandens keliu, bet ne autotransportu, planuojama sumažinti CO2 emisijas 50 proc.

Šis projektas Jurbarkui reiškia ne tik naujas darbo vietas ir investicijas į regiono infrastruktūrą, bet ir galimybę tapti svarbiu Lietuvos vidaus vandens logistikos mazgu, sujungtu su Klaipėdos jūrų uostu ir per jį – su pasauliniais prekybos keliais.

 Dokumentų ir viešųjų ryšių skyrius