GEDULO IR VILTIES DIENA JURBARKO KRAŠTE: GYVA ISTORIJOS ATMINTIS IR BENDRUOMENĖS VIENYBĖ

Birželio 14‑ąją Jurbarko kraštas pagerbė tremtinių, politinių kalinių ir partizanų atminimą. Tai diena, kuri mūsų regionui turi ypatingą emocinį ir istorinį svorį – juk būtent čia daugybė šeimų patyrė netektis, išgyveno prievartą ir ilgametį išsiskyrimą. Šių metų minėjimo renginiai Jurbarke ir Lybiškiuose tapo ne tik pagarba praeičiai, bet ir stipriu priminimu, kad atmintis yra mūsų tapatybės pamatas.

Renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje, kurioje tikintieji meldėsi už visus, kuriuos palietė sovietų represijos. Vėliau bendruomenė rinkosi Jurbarko miesto kapinėse prie tremtinių ir partizanų paminklo. Čia skambėjo ne tik istorijos faktai, bet ir žmogiškos istorijos, perduodamos iš kartos į kartą.

Jurbarko rajono savivaldybės meras, kalbėdamas kapinėse, pabrėžė šios dienos reikšmę kraštui: „Šiandien stovime vietoje, kur susilieja skausmas ir pagarba. Mūsų krašto žmonės patyrė neapsakomą neteisybę, tačiau jų stiprybė tapo mūsų laisvės pamatu.“

Vidurdienį minėjimas persikėlė į Istorinės atminties centrą Lybiškiuose, kur vyko atminties valanda „Istorijos randai – vilties šviesa“. Čia pasirodė Jurbarko kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių moterų vokalinis ansamblis „Versmė“ ir muzikinis duetas „Plieninės varlės“, atlikę jautrią patriotinių dainų programą. Muzika tapo tiltu tarp praeities ir dabarties – priminimu, kad net sunkiausiais laikais žmonės išsaugojo viltį ir tikėjimą.

Popietę prasidėjo akcija „Atminties neištremsi“, kurios metu visą parą skaitomos tremtinių pavardės. Tai vienas įspūdingiausių ir jautriausių renginio akcentų – kiekviena pavardė ištariama su pagarba, tarsi sugrąžinant žmogų į gyvųjų atmintį.

Gedulo ir vilties diena – tai ne tik istorijos pamoka. Tai mūsų krašto stiprybės, vienybės ir pagarbos šaknys. Tai diena, kai iš praeities semiamės drąsos, o iš vilties – įkvėpimo.

Dokumentų ir viešųjų ryšių skyrius

Nuotr. A. Sinkaus