IN MEMORIAM ALDONA ELENA PUIŠYTĖ-GRIGALIŪNIENĖ

Balandžio 20 dieną netekome vienos iškiliausių savo kartos ir mūsų krašto kūrėjų, poetės, vertėjos Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnienės.

„Liūdime netekę iškilios kraštietės. Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė buvo ne tik talentinga žodžio meistrė, bet ir nenuilstanti kovotoja už tiesą, savo rezistencine veikla įrodžiusi beribę meilę Lietuvai. Mums, jos kraštiečiams, tai dviguba netektis – praradome ir didžią kūrėją, ir gyvąjį mūsų istorinės atminties bei pilietinio tvirtumo simbolį“ – netekties akimirką išreikšdamas palaikymą teigė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Aldona Puišytė gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurbarko rajone, Jurgeliškiuose. Iki 1952 m. mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje. Prieš pat abitūros egzaminus jai teko bėgti iš tėviškės dėl grėsusių represijų. Abitūros egzaminus išlaikė eksternu Kauno VII vidurinėje mokykloje. 1955 m. baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą, įgijo farmacininko specialybę. 1955–1969 m. dirbo Kauno vaistinėse, vėliau – Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyresniąja moksline bendradarbe, Kauno menininkų namuose. 1975 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.

Aldona Puišytė parašė ir išleido per trisdešimt eilėraščių ir poemų rinkinių, poezijos knygų vaikams, pjesių lėlių teatrams, memuarų, eseistikos rinkinių. Jos tekstais kompozitoriai Konradas Kaveckas, Vytautas Jurgutis yra sukūrę muzikos kūrinių, Vytautas Miškinis ir kiti – kūrinių vaikų chorams.

1990 m. pirmajame, jau atsiskyrusios nuo sovietinės organizacijos, nepriklausomos Lietuvos rašytojų sąjungos visuotiniame susirinkime Aldonos Puišytės poezijos rinktinė „Neužmirštuolių skliautas“ nominuota Lietuvos Nacionalinei kultūros ir meno premijai. Dar kartą šiai premijai poetė buvo nominuota 2019 m. (už kūrybos rinktinę „Palaimink žodį ir aidą“ (2005 m. ) ir poezijos knygą „Vienintele neišsakoma būtie“ (2019 m.)), taip pat 2025 m. už ilgametį kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Svarus ir reikšmingas Aldonos Puišytės įnašas į vertimų lauką. Ji meistriškai išvertė garsiuosius vokiečių poetus Frydrichą Helderliną (Friedrich Hölderlin), Novalį (Georg Philipp Friedrich Freiherr von Hardenberg), o 2024 m. – ir visą pluoštą vienos žymiausių Ukrainos poečių Linos Kostenko eilėraščių. Už 2024 m. išleistą vokiečių klasikinės poezijos atstovų F. Helderlino, Novalio, Rainerio Marijos Rilkės (Rainer Maria Rilke) vertimų knygą „Styga ir vėjas“ ji pelnė 2025 m. Poezijos pavasario prizą už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą.

2025 m. Aldonai Puišytei įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija. Jos kūryba taip pat yra pelniusi prestižines Poezijos pavasario, Jono Aisčio, Salomėjos Nėries premijas, poetė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai, jai įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Kauno miesto Santakos garbės ženklas. Aldona Puišytė sovietiniais metais aktyviai ir drąsiai bendradarbiavo rezistencinio pogrindžio spaudoje, pasirašinėdavo Elenos Aušraitės slapyvardžiu. Jai suteiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvės (rezistentės) teisinis statusas.

Atsisveikinimas su Poete – antradienį, balandžio 21 d. nuo 16 iki 21 val., ir trečiadienį, balandžio 22 d. nuo 9 iki 13 val. Vilniuje, laidojimo namuose adresu: Paco g. 4. Mišios – Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje balandžio 21 d. 18 val. Urna išnešama balandžio 22 d. 13 val. Poetė bus laidojama Kauno Karmėlavos kapinėse.

Nuoširdžiausia užuojauta sūnui Kęstučiui Grigaliūnui ir artimiesiems.

Mildos Kiaušaitės nuotr.