JURBARKO MIESTO KAPINIŲ TVOROS RESTAURAVIMO DARBAI VĖLUOJA DĖL OBJEKTYVIŲ PRIEŽASČIŲ

Restauravimo darbai, pradėti 2018 m. rugsėjo 24 d., užtruko ilgiau nei planuota, nes sutrukdė ne tik permainingos orų sąlygos, bet ir tinkamų restauravimo darbams atlikti (liejinių formoms pagaminti) subrangovų paieškos. VĮ „Lietuvos paminklai“ l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Viktoras Vilkišius informavo, kad liejinių formos buvo pagamintos net Lenkijoje.

„Galėjome nekreipdami dėmesio į permainingus orus paspartinti tvoros stulpų atstatymą, tačiau tokio skuboto darbo brokas akis badytų jau po kokio pusmečio. Stulpų ilgaamžiškumui būtinas betono atsparumas, pasiekiamas tik per tam būtiną laiko tarpą, užtikrinus optimalias temperatūros ir drėgmės sąlygas“ – patvirtino savo teiginius Vytautas Rimša, UAB „Bramer“ statybos darbų vadovas, parodydamas, kaip restauruojamuose stulpuose peršalęs betono gaminys sutrupa rankose.

Visiems restauravimo darbams atlikti skirta 131 tūkst. eurų iš Kultūros paveldo departamento administruojamos „Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo“ programos ir 80 tūkst. eurų iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

„Stengsimės, kad likusius darbus suspėtume atlikti iki šv. Velykų“ – pažadėjo darbų rangovai.

ŠIEK TIEK ISTORIJOS:

Šiaurės vakarinėje miesto dalyje įsikūrusias Jurbarko miesto senąsias kapines juosianti tvora su vartais yra vienas įdomesnių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų Jurbarko rajone. Nors miesto planuose kapinės pažymėtos XX a. pradžioje, tačiau apie tai, kaip jos atrodė, nėra žinoma. Žinoma tik tai, kad 1907 metais kapinės buvo padalytos į tris didelius žemės sklypus, skirtus krikščionių katalikų, stačiatikių bei liuteronų laidojimams.

1932 metais kapinių tvorą projektavo skulptorius, jurbarkiškis Pranciškus Mikutaitis. Labai puošnūs pagrindiniai dvivėriai su abipus esančiais įėjimo varteliais, didieji dvivėriai vartai su betoninėmis angelų skulptūromis vartai, mediniai, ornamentuoti tvoros tarpsniai – tai yra iki mūsų dienų išlikę projekto autoriaus sugalvoti kapinių tvoros elementai. Palyginus projektą su realybe galima teigti, jog buvo įgyvendinti beveik visi autoriaus sumanymai.

Apie tolimesnį tvoros su vartais eksploatavimo laikotarpį duomenų trūksta. Tik 2003 m. gruodžio 30 d. tuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – KVAD) įsakymu Nr. Į-515 Jurbarko miesto kapinių tvora su vartais buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą. 2005 metais balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo įsakymu Nr. ĮV-190 kapinių tvora su vartais pripažinta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Prastą kapinių tvoros būklę rodė 2004 m. kovo 8 d. paminklo tvarkininkės Valentinos Dapkienės KVAD pateikta kultūros vertybių tvarkymo išsaugojimo darbų finansavimui paraiška. Tą patvirtina ir 2005 metais balandžio 7 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Restauravimo tarybos protokole Nr. 35 surašyti defektai: „skulptūros ir urnos labai užterštos dulkių ir nešvarumų susigulėjusiomis nuosėdomis. Daug plyšių, per kuriuos į vidų patenka drėgmė ir ardo skulptūras iš vidaus, sukeldama vandenyje tirpių druskų išsiskyrimą, medžiagų destrukciją, armatūros koroziją“. Tame pačiame protokole buvo pasiūlyta, kad „siekiant išsaugoti kapinių vartų skulptūrinę kompoziciją, būtina ją kuo greičiau restauruoti“.

Tačiau tolimesni Jurbarko rajono savivaldybės bandymai gauti finansavimą buvo nesėkmingi. Tik 2008 metais reikalai pajudėjo, kai buvo parengtas kapinių tvoros su vartais konservavimo–restauravimo tvarkybos projektas. Nors bendra projekto vertė tuo metu siekė 300 tūkst. litų, tačiau 2009 metais Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kapinių tvoros vartų su skulptūromis konservavimo-restauravimo darbams skyrė tik 90 tūkst. litų, Jurbarko rajono savivaldybė prie tvarkybos darbų prisidėjo 55 tūkst. litų.

Tolimesne kapinių tvoros priežiūra rūpinosi Jurbarko miesto seniūnija, turėdama itin ribotas finansines galimybes. Tik 2015 metais Jurbarko rajono savivaldybės taryba skyrė 380 eurų Jurbarko miesto kapinių tvoros su vartais apskaitos dokumentacijai parengti ir aktui patvirtini Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje. Taip pat 300 eurų buvo skirta didžiųjų vartų biologiniams tyrimams ir valymo rekomendacijų parengimui. Po metų Jurbarko miesto seniūnija organizavo, o UAB „Jurbarko komunalininkas“, vadovaudamasis 2015 metais parengtomis valymo rekomendacijomis, atliko, restauruotų kapinių vartų su skulptūromis valymą. Darbų kaina – 663 eurų.

Tarybos ir mero sekretoriatas