JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATSTOVAI DALYVAVO KONFERENCIJOJE SVETLOGORSKE

Pagal šią Programą numatyta skatinti ir plėsti bendradarbiavimą abipus sienos tarp Lietuvos ir Rusijos pasienio regionų, tęsiant anksčiau pradėtą bendradarbiavimą pagal 2004–2006 m. TACIS Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kaimynystės programą ir 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą.

Programoje numatyta įgyvendinti keturis prioritetus ir pasirinktus teminius tikslus:

• vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas. Prioritetas: istorinio ir gamtos paveldo atkūrimas ir pritaikymas, kultūros, kultūrinių tinklų kūrimo ir turizmo plėtros skatinimas.
• socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu. Prioritetas: socialinės įtraukties skatinimas ir bendradarbiavimas regione, gerinat sveikatos priežiūros, socialines ir švietimo paslaugas bei bendruomenės iniciatyvų rėmimas.
• vietinės ir regioninės gerosios valdymo praktikos rėmimas. Prioritetas: valstybinių institucijų bendradarbiavimo skatinimas ir vietos bendruomenių stiprinimas.
• sienų valdymo ir apsaugos, mobilumo ir migracijos valdymo gerinimas. Prioritetas: efektyvaus sienos kirtimo proceso užtikrinimas.

Konferencijos metu buvo įvardintos pagrindinės sąlygos ir akcentuoti paraiškų pagrindiniai parametrai ir vertinimo kriterijai, siekiantiems gauti 90 procentų finansinę paramą iš fondų, prisidedant kartu su partneriais 10 procentų. Bendra, kartu su partneriais teikiama paraiškos vertė gali siekti vieną milijoną eurų. Konferencijoje buvo įvardintos sąlygos, pagal kurias būtina turėti tinkamą partnerį kitoje šalyje, kurio siekiai ir konkretaus projekto tikslai sutaptų, o lėšų panaudojimo santykio tarp partnerių, apsispręstų patys partneriai.

„Vidaus reikalų ministerijos atstovas, Regioninės politikos departamento direktorius Gediminas Česonis atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad būtina siekti ne maksimaliai įsisavinti fondų skiriamas lėšas programos finansavimui, o reikia stengtis tinkamai jas investuoti, kad būtų kuriama pridėtinė vertė (sukuriant tinkamą infrastruktūrą, skatinant darbo vietų atsiradimą, generuojant pajamas naujai sukurtų objektų išlaikymu ir priežiūrai)“, – pastebėjo Ernestas Sinkus.

Konferencijos metu kartu Jurbarko rajono savivaldybę atstovaujantis Saulius Lapėnas ir Ernestas Sinkus turėjo galimybę pasikalbėti su Kaliningrado miesto administracijos Ekonomikos, finansų ir kontrolės komiteto Ekonominio vystymo departamento vadove Natalja Šarošina apie galimybes tęsti Jurbarko rajono savivaldybės bendradarbiavimą su Kaliningrado miesto administracija, tvarkant istorinio – kultūrinio paveldo objektus (Jurbarko mesto dvaro parko ir Ašmano parko Kaliningrade). Galutinį apsisprendimą lems ne tik bendros galimybės ir idėjos, bet ir detalesnis susipažinimas su finansavimo sąlygomis, kurias bus būtina atitikti, teikiant paraišką.

Konferencijoje metu mero pavaduotojas Saulius Lapėnas kalbėjosi su Generaliniu konsulu Kaliningrade Olegu Skinderskiu ir su Vidaus reikalų ministerijos atstovu Regioninės politikos departamento direktoriumi Gediminu Česoniu apie susirašinėjimus su Lenkijos Finansų ir vystymosi ministerija bei Nemano vadovais ir dėl galimos pagalbos, imantis aktyvesnių teisinių veiksmų dėl netinkamai panaudotų lėšų susigražinimo iš Kalingrado srities Nemano miesto biudžeto.

„Po oficialios konferencijos dalies teko pabendrauti su būsimu Nemano miesto vadovu Maksimu Budurackiu, kuris artimiausiu metu gali pakeisti iki šiol šiame poste buvusį Sergejų Voskavčiuką (šis pasitraukė iš posto savo noru nuo š. m. rugsėjo 19 dienos). Kai mūsų pokalbio metu būsimasis vadovas išreiškė suinteresuotumą tęsti buvusį bendradarbiavimą ir naujos programos 2014–2020 m. periode, akcentavau, kad tai gali būti svarstoma, tik patenkinus Lenkijos finansų ir vystymosi ministerijos pretenzijas „dėl milijono eurų“ sugražinimo, netinkamai panaudoto, statant Nemano miesto nuotekų valymo įrenginius. Tolimesnio pokalbio metu perdaviau Jurbarko rajono savivaldybės mero kvietimą artimiausiu metu susitikti Jurbarke, konkrečių sąlygų ir terminų aptarimui, tenkinant Lenkijos finansų ir investicijų ministerijos pretenzijas. Nors pastarasis susitikimas ir pokalbis suteikia tam tikro optimizmo, kad Jurbarkui neteks patirti nuostolio ne tik dėl buvusių klaidų, valdant daugiau kaip 17 mln. eurų apimties bendrą projektą su Nemano miestu, tačiau tai bus galima konstatuoti tik po realių veiksmų iš Nemano vadovų pusės“, – pažymi Saulius Lapėnas.

---

Analogiškos pasienio regionų bendradarbiavimo programas su Rusija įgyvendina ir kitos ES šalys: Švedija, Lenkija, Latvija, Estija. O Suomija dalyvauja iš karto net trijose programose bendradarbiaujant su Rusija: „KOLARCTIC CBC 2014–2020”, „KARELIA CBC 2014–2020”, „SOUTH-EAST FINLAND – RUSSIA CBC 2014–2020” . Pagal preliminarius duomenis 2014–2020 metais analogiškoms bendradarbiavimo programų finansavimui ES numato skirti 176 437 446 eurų, o Rusijos biudžetas prisidės – 91 418 723 eurų.

Nuotraukoje iš kairės: Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas Saulius Lapėnas bei Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus.

Pokalbis su Kaliningrado miesto administracijos Ekonomikos, finansų ir kontrolės komiteto Ekonominio vystymo departamento vadove Natalja Šarošina.

Lina Lukošiūtė, Tarybos ir mero sekretoriato specialistė viešiesiems ryšiams