KAD MŪSŲ KALBA BŪTŲ TAISYKLINGESNĖ (I)

Pirmajame straipsnyje rašoma apie tai, kaip taisyklingai reikia tarti Jurbarko krašto miestų, miestelių ir kaimų pavadinimas. Taigi, kur buvome – Jùrbarke ar Jurbarkè? Kur važiuosime – į Smalininkùs ar Smaliniñkus?

Visa informacija bus išsaugota savivaldybės interneto svetainės www.jurbarkas.lt skyriuje „Kalbėkime ir rašykime taisyklingiau“ (žr.: Veiklos sritys → Valstybinė kalba → Kalbėkime ir rašykime taisyklingiau).

Juk tikrai malonu kalbėti ir rašyti taisyklingiau!

******

Kur buvome – Jùrbarke, Jurbárke ar Jurbarkè? Kur važiuosime – į Smalininkùs ar Smaliniñkus?

Vietiniai Jurbarko krašto gyventojai net nesusimąsto, kaip reikia ištarti (sukirčiuoti) savo miesto, miestelio ar kaimo vietovardžius. Tai jau iš kartos į kartą perduodama kalbinė savastis. Tačiau šiais laikais itin daug žmonių keičia gyvenamąją vietą, o iš kito Lietuvos krašto ar užsienio atvykusiajam čionai gyventi ne visada pasiseka taisyklingai ištarti tuos vietovardžius. Kartais taip įtaigiai jų tarimą pakeičia, kad ir patys vietiniai gyventojai suabejoja. Bet kalba, tarmės ir šnektos turi savo normas, todėl jų paisyti reikia. Kas būdinga Seirijų, Utenos ar Rokiškio šnektoms – tai jų nuosavybė. O tai, kas būdinga Jurbarko šnektai, tegul lieka mums. Mūsų priedermė saugoti savo išskirtinumą.

Svarbiausio mūsų krašto miesto pavadinimas – Jurbarkas. Tai 3a kirčiuotės žodis, todėl sakome (stipriau tariamo skiemens kirčiuota raidė pažymėta tamsesne spalva): Jùrbarkas, Jùrbarko, Jùrbarkui, į Jùrbarką, ties Jùrbarku, Jurbarkè, o Jùrbarke. Dažniausiai klystama pasakant vietovardžio Jurbarkas vietininką.

Vietovardžiai tariami atsižvelgiant į tai, kokios kirčiuotės yra tie žodžiai.

Jurbarko rajono vietovardžiai

Kirčiuotė, kirčiavimo ir tarimo savybės (būdingi bruožai), pavyzdžiai

Seniūnijų centrai (Juodáičiai, Skir̃snemunė ir Šimkáičiai), kaimai (Añtkalnė, Ántkalniai, Añtšvenčiai, Belvèderis, Butkáičiai, Graužė́nai, Jakáičiai, Jokūbáičiai, Kártupiai, Kybártai, Lỹbiškiai, Mõtiškiai, Mišiū́nai, Naujãsodžiai, Naũkaimis, Pieštvė́nai, Pùpkaimis, Raudonė́nai, Rõtuliai, Rùtkiškiai, Várlaukis, Žindáičiai...)

1 kirčiuotė. Kirčiuotas skiemuo visuomet žodžio kamiene ir stipriau tariamas tas žodžio skiemuo, kuris yra kirčiuotas vardininko linksnyje:

Juodáičiai, Juodáičių, Juodáičiams, į Juodáičius, ties Juodáičiais, Juodáičiuose, o Juodáičiai;

Skir̃snemunė, Skir̃snemunės, Skir̃snemunei, į Skir̃snemunę, ties Skir̃snemune, Skir̃snemunėje, o Skir̃snemune.

Seniūnijų centrai (Smaliniñkai, Serẽdžius, Raudõnė), kaimai (Akmeni̇̀škiai, Antkalni̇̀škiai, Armeni̇̀škiai, Balañdžiai, Burbi̇̀nė, Endriùšiai, Gausanti̇̀škiai, Lapgi̇̀riai, Kalvẽliai, Klapati̇̀nė, Klausùčiai, Molỹnė, Naujiniñkai, Trãkai, Verti̇̀mai, Žardẽliai...)

2 kirčiuotė. Dviejų skiemenų pavadinimų daugiskaitos naudininke kirčiuotas skiemuo yra žodžio šaknyje (daugiaskiemenių – priešpaskutiniame skiemenyje), o daugiskaitos galininke – visada galūnėje:

Bal̃niai, Bal̃nių, Bal̃niams, į Balniùs, ties Bal̃niais, Bal̃niuose, o Bal̃niai;

Serẽdžius, Serẽdžiaus, Serẽdžiui, į Serẽdžių, ties Serẽdžiumi, Serẽdžiuje, o Serẽdžiau;

Smaliniñkai, Smaliniñkų, Smaliniñkams, į Smalininkùs, ties Smaliniñkais, Smaliniñkuose, o Smaliniñkai.

Seniūnijų centrai (Er̃žvilkas, Jùrbarkas, Veliuonà,Viešvilė̃), kaimai (Gudžiūnai̇̃, Išdagai̇̃, Paantvardỹs, Padubysỹs, Pagausantỹs, Pakarklỹs, Pamituvỹs Pavidaujỹs, Pašaltuonỹs, Pašventỹs Vadžgirỹs, Vosbutai̇̃...)

3 kirčiuotė. Daugiaskiemenių žodžių kirtis nepastovus, šokinėjantis iš galūnės į antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ar dal tolesnį skiemenį nuo galo, tačiau visada daugiskaitos naudininke kirtis yra galūnėje, o daugiskaitos galininke – kamiene:

Kalnėnai̇̃, Kalnėnų̃, Kalnėnáms, į Kálnėnus, ties Kalnėnai̇̃s, Kalnėnuosè, o Kalnėnai̇̃;

Er̃žvilkas, Er̃žvilko, Er̃žvilkui, į Er̃žvilką, ties Er̃žvilku, Ervilkè, o Er̃žvilke;

Viešvilė̃, Viešvilė̃s, Vi̇́ešvilei, į Vi̇́ešvilę, ties Vi̇́ešvile, Viešvilėjè, o Vi̇́ešvile;

Veliuonà, Veliuonõs, Veliúonai, į Veliúoną, ties Veliúona, Veliuonojè, oVeliúona.

Seniūnijų centrai (Jurbarkai̇̃, Girdžiai̇̃), kaimai (Dainiai̇̃, Dugnai̇̃, Geišiai̇̃, Globiai̇̃, Griciai̇̃, Lenkčiai̇̃, Pauliai̇̃, Stakiai̇̃, Žvyriai̇̃, Stalioriai̇̃, Šiauliai̇̃, Tamošiai̇̃...)

4 kirčiuotė. Dviskiemenių ir daugiaskiemenių žodžių kirtis nepastovus. Svarbiausia, kad daugiskaitos naudininke ir galininke kirčiuotas skiemuo – galūnė:

Jurbarkai̇̃, Jurbarkų̃, Jurbarkáms, į Jurbarkùs, ties Jurbarkai̇̃s, Jurbarkuosè, o Jurbarkai̇̃;

Pili̇̀s, Piliẽs, Pi̇̀liai, į Pi̇̀lį, ties Pilimi̇̀, Pilyjè, o Piliẽ.

Taigi, ar visus pavadinimus mes gerai ištariame? Prisipažinkime – juk klystame. Bet jau gal dabar tikrai taisyklingai sakysime: Jakáičiai, Kártupiai, Vosbutai̇̃, Tamošiai̇̃, Trãkai, buvome Jurbarkè ir važiuosime į Smalininkùs...

Jeigu neaišku ir kyla klausimų, tai atsakymą galima rasti interneto svetainėje http://www.vietovardziai.lki.lt/, kurioje surašyta ir sukirčiuota didžioji dalis Lietuvos vietovardžių. Arba reikėtų tiesiog parašyti žinutę adresu ir paklausti.

Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Gvildys