KALININGRADO SRITIES TARPTAUTINIAME FORUME VYRAVO DALYKIŠKA ATMOSFERA

Jurbarko rajono savivaldybė buvo paraiškų teikėja ir dalyvė, įgyvendinant tris projektus pagal Lietuvos–Lenkijos–Rusijos pasienio bendradarbiavimo 2007–2013 metų programos Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę:

• „Infrastruktūros plėtra ir bendradarbiavimas sveikatinimo švietimo srityje“. Projekto partneriai – Nemano rajono savivaldybės administracija (Rusija) ir Giżycko rajono mokyklų ir švietimo institucijų valdymo įstaiga (Lenkijos Respublika). Projekto vertė – 2 971 432 eurų (pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės indėlis – 104 096,25 eurų; Kaliningrado srities Nemano savivaldybės indėlis – 184 036,37 eurų ir Lenkijos Giżycko savivaldybės indėlis 9 010,67 eurų).
• „Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra atkuriant ir išsaugant miesto parkų istorinį-kultūrinį paveldą“. Jurbarko rajono savivaldybės partneris buvo Kaliningrado miesto savivaldybės administracija. Bendra projekto vertė – 2 863 199 eurų.
• „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko r. (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“. Jurbarko rajono savivaldybės partneris buvo Kaliningrado miesto savivaldybės administracija. Bendra projekto vertė – 17 275 079 eurų (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos indėlis – 454 444 eurų ir Nemano savivaldybės indėlis – 8 680 579 eurų).

Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas Saulius Lapėnas, kalbėdamas šio forumo apvalaus stalo diskusijoje „Tarpregioninio bendradarbiavimo praktiniai aspektai“, atkreipė diskusijos dalyvių ir Kaliningrado srities vyriausybės atstovų dėmesį, kad 2017 m. balandžio 24 dieną Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra gavusi laišką iš Lenkijos vystymosi ir finansų ministerijos su reikalavimu gražinti beveik vieną milijoną eurų (962 248,37), nes dalis deklaruotų išlaidų buvo pripažintos kaip netinkamos išlaidos, ir tai siejama su Kaliningrado srities Nemano savivaldybės vykdyta projekto dalimi. Tai, kad Lenkijos ministerija Varšuvoje po ilgai trukusių pastangų ir susirašinėjimo sutiko atidėti lėšų sugražinimą iki birželio mėnesio pabaigos, galima vertinti kaip mums papildomai duotą galimybę išspręsti esamas problemas be galimų didesnių komplikacijų.

„Partnerystės sutartis su Nemano savivaldybe buvo pasirašyta dar 2012 metų pabaigoje. O pats projektas „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą“ pradėtas 2013 metų rugpjūčio mėnesį, turėjo būti užbaigtas 2014 metų gruodžio mėnesį. Kaip matosi iš dokumentuose užfiksuotų faktų, didžioji dalis problemų buvo ir yra susijusios su Kaliningrado srities Nemano savivaldybės vykdyta projekto dalimi, ir visi bandymai, kaip nors pagrįsti bei tinkamai patikslinti šio partnerio teiktas ataskaitas sekretoriatui Varšuvoje, nedavė pozityvių rezultatų. Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2014 metų pabaigos, tačiau tai neįvyko. Jau šio projekto įgyvendinimo eigoje 2013–2014 metais matėsi akivaizdus griežtesnės ir efektyvios kontrolės trūkumas Nemano savivaldybės vykdomai projekto daliai ir čia nemenka atsakomybės dalis tenka tuometinei už viso projekto įgyvendinimą atsakingai darbo grupei, kuri buvo sudaryta Jurbarko administracijos direktoriaus įsakymu 2013 metų spalio 1 d. Nr. O1-1015“, – konstatavo Jurbarko rajono savivaldybės delegacijos vadovas Saulius Lapėnas.

Jurbarko delegacijos vadovas Saulius Lapėnas, kalbėdamas šio forumo apvalaus stalo diskusijoje, išreiškė viltį, kad geranoriškas bendradarbiavimas ir Kaliningrado srities vadovų pagalba, išsprendžiant šias problemas, suteiktų realų pagrindą Jurbarko rajono savivaldybei ir ateityje dalyvauti bendrų projektų inicijavime ir jų įgyvendinime 2014–2020 metų ES programoje tarp Rusijos ir Lietuvos regionų.

Siekdami išsiaiškinti galimybes inicijuoti ir įgyvendinti bendrus projektus 2014–2020 metų ES partnerystės tarp Rusijos ir Lietuvos programos apimtyse, likę Jurbarko rajono savivaldybės delegacijos nariai dalyvavo kitose apskrito stalo diskusijose pagal organizatorių pasiūlytas temas – Viktoras Ganusauskas dalyvavo diskusijose „Suvienytų tautų organizacijos tikslų įgyvendinimu užtikrinant stabilų regionų vystymąsi” tema, o Romualdas Kuras dalyvavo diskusijoje, kurios tema buvo „Gyventojų dalyvavimas miestų planavime ir vystyme”.

Kitą dieną, kartu su kitais forumo dalyviais, mūsų delegacijos nariai dalyvavo ekskursijoje ir aplankė Kuršių nerijos nacionalinį parką bei jame esančius objektus.

Forumo programa I

Forumo programa II

Forumo programa III

Pranešimas spaudai parengtas pagal mero pavaduotojo Sauliaus Lapėno pateiktą ataskaitą.

Lina Lukošiūtė, Tarybos ir mero sekretoriato specialistė viešiesiems ryšiams