KVIEČIAME Į „EUROPOS PAVELDO DIENŲ 2024“ RENGINĮ „KULTŪRINIS HANZOS KELIAS NEMUNU: RYŠIAI IR ĮTAKOS “ PANEMUNĖS PILYJE!

„Kultūrinis Hanzos kelias Nemunu: ryšiai ir įtakos“ – tai renginys, skirtas analizuoti ir pažinti vieną iš įdomesnių ir dar per mažai Lietuvoje aptariamų tarptautinių nematerialiojo kultūros paveldo objektų – Hanzos sąjungos pirklių kelią. Anksčiau turėjęs ekonominę reikšmę, šiandien jis yra virtęs kultūriniu keliu, vienijančiu daugiau kaip 160 Europos miestų. Nors nė vienas Lietuvos miestas nepriklausė šiai tarptautinei sąjungai, Kaune buvusi Hanzos pirklių kontora (XV a. vid.– XVI a. vid.) suteikė galimybę Nemunui tapti didžiausia mūsų žemėse prekybos arterija, kuria nuolatos keliavo pirkliai iš įvairiausių pasaulio kraštų. Nemuno paupyje įsikūrusi Panemunės pilis, nors pastatyta po Kauno kontoros uždarymo (pastaroji užsidarė XVI a. vid., o pilis buvo pradėta statyti 1604 m.), pateko į toliau tebevykusios prekybos Nemunu įtakos sferą. Pro Panemunę plaukiantys pirklių laivai teikė regionui ne tik ekonominę, bet ir kultūrinę naudą – be materialių gėrybių, laivais buvo plukdomos žinios ir patirtis. Panemunės pilis nebuvo tik šių įvykių Nemune pasyvi liudininkė, bet atvirkščiai – aktyvi dalyvė: kartu su kaimyninėmis Raudonės ir Raudondvario pilimis vykdė miško produkcijos prekybą, o pačią Panemunės pilį savininko Vengrijos vokiečio Jonušo Melcer-Eperješo kvietimu, manoma, statė olandų architektas Peteris Nonhartas. Taigi, pirklių kelias Nemunu bei į jo įtaką patenkanti Panemunės pilis – tai du kultūros paveldo objektai, kurie bus aktualizuojami šio renginio metu.