LAUKIA NAUJOS KULTŪROS PAVELDO PAŽINIMO PATIRTYS

Šių metų Europos paveldo dienų dėmesio centre – archeologinių vietovių, istorinių miestų ir miestelių, senųjų kaimų, kelių ir gatvių tinklo, dvarų sodybų, istorinių parkų ir sodų, sakralinių statinių, kapinių, pramonės ir kitų kultūros paveldo objektų tarpusavio ryšys kultūriniame kraštovaizdyje. Šis ryšys šimtmečius formavosi kiekvienai žmonių kartai kuriant vis naujus vietovės istorinės raidos sluoksnius. Tokia tema pasirinkta norint atskleisti šių sąsajų tarp įvairių kultūros paveldo objektų išsaugojimo svarbą, kultūros paveldo objektų reikšmę vizualiniam ir istoriniam vietovės charakteriui.

Kultūriniame kraštovaizdyje išskirtinei vertei tenkant piliakalniams, jie neliks pamiršti ir Europos paveldo dienų metu. Juolab, kad 2017-ieji Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais. Nors archeologinės vietovės nepatyrusiai akiai dažnai gali būti net nepastebimos, jos yra vertingos ne tik prisidėdamos prie mūsų supratimo apie vietos ir žmonių istoriją, bet ir svarbios istoriniam kultūriniam kraštovaizdžiui – juk dažniausiai archeologinis paveldas mus nukelia į pačius tolimiausius laikus, t. y. į šiandien matomo kultūrinio kraštovaizdžio formavimosi pradžią.

Europos paveldo dienos Lietuvoje vyksta nuo 1994-ųjų metų, kuomet Lietuva prisijungė prie šios Europos Tarybos programos. Šia iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes ir išsaugojimo svarbą. Renginius Lietuvoje koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, organizuoja – miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros ir švietimo įstaigos, kultūros paveldo objektų savininkai ir valdytojai, vietos bendruomenės.

Daugiau informacijos:

Akvilė Jagminaitė-Markevičienė

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Europos paveldo dienų koordinatorė

Tel.: 8 5 273 4236

Mob. 8 628 87931

El. p: