„LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ INDEKSAS 2018“ SUVESTINĖJE – NE TIK SAVIVALDYBĖS, BET IR KIEKVIENO GYVENTOJO INDĖLIO Į JURBARKO KRAŠTO SĖKMĘ, REZULTATAS

Jurbarko r. savivaldybė gerai tvarkosi „Biudžeto“ srityje: skola buvo mažesnė nei vidutinė* (28,8 proc. lyginant su 32 proc.), savivaldybės administracijos išlaikymas kainavo 7,5 proc. lėšų, t. y. pigiau nei vidutiniškai* (8,1 proc.).

Kaip ir praėjusiais metais, gerai įvertintas savivaldybės turto valdymas. Remiantis savivaldybės pateiktais duomenimis, 2017 m. savivaldybei priklausė palyginti nedaug pastatų ir patalpų. Tūkstančiui gyventojų teko 2145 kv. m patalpų ploto (šalies vidurkis* – 5050 kv. m). Be to, net 30 proc. patalpų ploto buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą, kai vidutiniškai* – 6,4 proc.

Visgi aukštesnės pozicijos užsitikrinti neleido prastesni investiciniai ir ekonomikos aktyvumo rodikliai. Vienam Jurbarko r. savivaldybės gyventojui teko 761 euras materialinių investicijų (vidurkis* – 1084 eurai) ir tik 36 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis* – 1129 eurai). 2017 m. verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius, veikiančių ūkio subjektų skaičius, išduotų statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų neviršijo mažųjų savivaldybių vidurkių*. Menkas ekonomikos aktyvumas prisidėjo prie to, kad nedarbo lygis 2017 m. buvo vienas didesnių – 13,3 proc. lyginant su 9,3 proc. vidurkiu*. Ilgalaikių bedarbių dalis taip pat viršijo vidurkį* – 34,8 proc. lyginant su 28,8 proc.*

Verta paminėti, kad 2017 m. savivaldybėje pagerėjo valstybinių brandos egzaminų rezultatyvumas – jis siekė 49,2 balo, o tai buvo daugiau nei vidutiniškai* (45,8 balo).“

___________________________________

Verta atkreipti dėmesį į šias LLRI pastabas:

„Kodėl indekse vertinami tokie rodikliai (gyventojų skaičiaus kaita, egzaminų rezultatyvumas), kuriems savivaldybė neturi tiesioginės įtakos?

Indekso rodikliai yra dviejų rūšių – tie, kurie atspindi tiesioginę savivaldybės įtaką (kaip mokesčių tarifai), ir tie, kurie atspindi netiesioginę įtaką, t. y. parodo savivaldybės sprendimų rezultatyvumą. Pavyzdžiui, egzaminų balų vertinimas parodo, kokių rezultatų pasiekia savivaldybės organizuojama bendrojo lavinimo sistema.

Kodėl indekse neatsižvelgiama į kitas savivaldybei pavestas vykdyti funkcijas, kaip kultūrinė, sporto ar kita veikla?

Indeksu nesiekiama aprėpti visos savivaldybės veiklos, įtraukiamos tik tos sritys, kurios labiausiai siejasi su ekonominiu gyvenimu. Taip pat nesiekiama nustatyti, kurioje savivaldybėje gyventi geriausia, ar kur žmonės yra laimingiausi – sąmoningai vertiname ekonominius veiksnius ir sprendimus.

Kodėl savivaldybių indekse žemesnį vertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose savivaldybei priklausančios įmonės vykdo komercinę veiklą?

Geresnį įvertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose transporto, komunalinių paslaugų, sveikatos ir kt. sektoriuose užtikrina sąlygas verslo dalyvavimui. Privataus sektoriaus įtraukimas sudaro sąlygas žemesnėms kainoms bei aukštesnei kokybei. Pagal Lietuvos pasirinktą ekonominio vystymosi kelią, komercine veikla turi užsiimti verslininkai ir įmonės, o ne valstybė ar savivaldybės. Nėra jokių pateisinamų priežasčių, kodėl savivaldybėms vis dar priklauso pirčių, knygynų, laidojimo namų ar pan. Nepaisant šios vertybinės nuostatos, jei kai kurios savivaldybei priklausančios įmonės (teikiančios komunalines paslaugas) veikia nenuostolingai, arba vartotojams teikia paslaugas už žemą kainą, tai teigiamai atsispindi kituose rodikliuose.

Kaip indekse vertinamas savivaldybėms priklausančių įmonių gautas pelnas/nuostolis?

Kad ir kokio dydžio bebūtų savivaldybei priklausančios įmonės pelnas, rodiklis įvertinamas fiksuoto dydžio balu. Kuo didesnis nuostolis, tuo žemesnis įvertinimas gaunamas. Didelis nuostolis rodo įmonės vadovybės nesugebėjimą įmonę valdyti efektyviai. Be to, šio nuostolio padengimui naudojamos dotacijų, kreditų garantijų ar pan. lėšos, kurias į savivaldybių biudžetus suneša mokesčių mokėtojai – net ir tie, kurie nesinaudoja nuostolingų įmonių paslaugomis.

Kodėl geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios viešuosius pirkimus vykdo atvirais būdais (skelbiami viešieji pirkimai), nors tam tikriems pirkimams pagal teisės aktus galima taikyti ir kitas procedūras?

Nors pagal teisės aktus nebūtina visada skelbti viešųjų pirkimų, tačiau skelbiant juos užtikrinama, kad visi suinteresuoti rinkos dalyviai turėtų galimybę spręsti, ar dalyvauti mainuose. Savivaldybės administracija naudoja ne savo, o mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl turėtų būti užtikrinamas skaidrus pinigų naudojimas. Galiausiai, ne vienas tyrimas rodo, kad atviri konkursai veda prie mažesnių kainų ir mokesčių mokėtojų pinigų taupymo.“

Su išsamiu LLR Savivaldybių indekso pristatymu galite susipažinti ČIA.

Tarybos ir mero sekretoriatas