NETEKOME ARNOLDO PIROČKINO

Arnoldas Piročkinas

Kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Jurbarko rajono garbės pilietis.

Arnoldas Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašvenčio kaime (Jurbarko r.). Mokėsi Smalininkų, Šilinės, Jurbarko, Kauno bei Šilutės mokyklose. Gavęs brandos atestatą, dirbo korespondentu „Šilutės tiesoje“. 1955 m. baigė Vilniaus universitetą. Vaikystės svajonę tapti mokytoju įgyvendino baigęs studijas – dirbo direktoriumi ir lietuvių kalbos mokytoju Varėnos rajono Puvočių septynmetėje, vėliau Tauragės rajono Gaurės vidurinėje mokyklose.

1963 m. Arnoldas Piročkinas pradėjo dėstyti Vilniaus universitete, po poros metų apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją, 1971 m. tapo docentu, 1988 m. jam suteiktas habilituoto daktaro vardas, o po metų tapo profesoriumi. Disertacija nenugulė į stalčių, o buvo išleista atskira knyga, vėliau išversta į rusų kalbą. Po stažuotės Čekijoje išleido vadovėlį „Čekų kalba“, čekų kalbos žodyną, išvertė knygų iš čekų kalbos. Išleistos jo knygos „Teisininkų kalbos kultūra“, „Administracinės kalbos kultūra“, „Jaunajam lituanistui“, lenkų kalbos žodynas, „Lietuvių kalbos pamokos“, „Mokomės lietuvių kalbos“, „Priduriamosios konstrukcijos dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje“, „Lietuvių kalbos savitumas“. Grįžęs prie studijų metais pradėto Jono Jablonskio gyvenimo ir veiklos tyrinėjimo, išleido net aštuonias knygas apie jį, už kurias buvo apdovanotas respublikine premija.

Domėjimasis Jonu Jablonskiu Arnoldo Piročkino veiklą iš kalbos mokslo istoriografijos nukreipė Lietuvos istorijos link. 1984 m. su bendradarbiu išleido knygą „Mokslas senajame Vilniaus universitete“, 1995 m. išėjo solidus veikalas „Devyneri Adomo Mickevičiaus metai“.

Profesorius veikloje ypatingą vietą užėmė ir gimtojo krašto istorija. 1996 m. išėjo A. Piročkino sudaryta 448 puslapių knyga „Jurbarkas: istorijos puslapiai“, 2013 m. išleista „Smalininkų kronika 1920-01-10 – 1939-03-23“, 2018 m. – didžiausia, dar 2008 m. parengta knyga „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika 1918-1940 metai“. Nuolat rašė ir kraštotyrinio pobūdžio straipsnius: apie Nemuną, keltus, mokytojus ir kt. Už nuopelnus Jurbarko kraštui 2011 m. Arnoldui Piročkinui suteiktas Jurbarko rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas.

A. Piročkinas buvo labai jautrus žmogus mylėjęs poeziją – nepamirštamas jo 85-mečio proga Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvykęs poezijos vakaras, kurio metu pats profesorius deklamavo eilėraščius lietuvių ir rusų kalbomis.

2020 m. vasarą profesorius su dukra paskutinį kartą apsilankė gimtinėje, užsuko į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją biblioteką, kurioje susitiko su savivaldybės meru Skirmantu Mockevičiumi. Mūsų atmintyje išliks ne tik profesoriaus paskaitos jurbarkiečiams, jo moksliniai veikalai, bet ir ypatingas ryšys su bibliotekos skaitytojais. Profesoriaus Arnoldo Piročkino nuveiktiems darbams pagerbti viešosios bibliotekos parko paunksmėje stovi tautodailininko Juozo Videikos sukurtas medinis krėslas.

„Tai man ir visai bendruomenei skaudi netektis. Arnoldas Piročkinas mums buvo didžiausias autoritetas ir meilės gimtajam Jurbarko kraštui pavyzdys“ – taip apie velionį atsiliepia Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Nuoširdžiai užjaučiame dukrą Gailą, anūką Vilių, artimuosius bei visą Jurbarko krašto bendruomenę.

Atiduoti paskutinę pagarbą Velioniui bus galima ketvirtadienį nuo 16.00 val. Vilniuje, Olandų g. 22, 9 salėje, o penktadienį nuo 12.00 iki 14.00 val. atsisveikinsime Jurbarko krašto muziejaus židinio salėje (Vydūno g. 21, Jurbarkas), laidosime Jurbarko evangelikų liuteronų kapinėse.