PAGERBIANT ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOS GEGUŽĖS 3-IOSIOS KONSTITUCIJĄ…

Prieš 230 metų Lietuvos–Lenkijos valstybės Didysis ketverių metų seimas priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją – pirmąją rašytinę konstituciją Europoje ir antrąją pasaulyje (po JAV). Nauja ir labai svarbu buvo tai, kad šiame dokumente įteisintas terminas „tauta“ pirmą kartą išaiškino, jog tautą sudaro ne tik bajorai, bet ir miestiečiai bei valstiečiai. Konstitucijoje buvo aptarta valstybės politinė santvarka, aiškiai deklaruota pagarba žmogaus teisėms, iškelta tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja – savo tautos laisvę privalo ginti kiekvienas valstybės pilietis. Tai buvo itin nauja idėja Europoje, parodanti, kad Lenkijos–Lietuvos valstybė siekia eiti pilietinės visuomenės kūrimo keliu, atsisakant bajoriškosios santvarkos ir pereinant į moderniuosius laikus.

Gegužės 3-iosios konstituciją istorikai vertina kaip Lietuvos atgaivinimo aktą, galimybę plėtoti ne tik ekonomines, socialines ir politines reformas, bet ir lietuviškąją, ypač kalbos, kultūrą. Labai svarbu tai, kad Konstitucija buvo parašyta lenkų bei lietuvių kalbomis ir tai pirmasis politinis-teisinis dokumentas lietuvių kalba. „Del patwirtinima wałnasties, del użłaykima Mus Tiewiszkies, yr ios groniczos, su dydżauśie twirtuma taie Konstytucya pagiriam“– prieš 230 metų lietuvių kalba rašytame dokumente randame tokį gražų sakinį, kurį gana nesunkiai galima „išversti“ – „Dėl laisvės įtvirtinimo, dėl mūsų Tėvynės ir jos sienų išsaugojimo su didžiausiu dvasios tvirtumu tą Konstituciją priimame“.

Konstitucija pradėjo didžiulę valstybės reformą, kurios vienas iš esminių pokyčių – 1791 m. spalio 20 d. priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžado aktas, kuriuo aiškiai nurodyta, kad Lietuva yra lygiateisė partnerė. Deja, Konstitucijos siekinių nepasisekė įgyvendinti, nes abiejų tautų valstybę 1795 m. pasidalino Rusija, Austrija ir Prūsija. XIX a. Lenkijos ir Lietuvos visuomenės sukilimai prieš Rusiją kilo turint norą išsaugoti Gegužės 3-iosios Konstitucijos idėjas ir bendrą valstybę, tačiau tam išsipildyti nebuvo lemta.

Lietuvių ir lenkų tautos šimtmečiais susietos bendra istorija. Buvo nemažai džiaugsmų ir bendrų veiklų, nesutarimų ir nusivylimų. Sunkesnis laikotarpis – beveik 50 metų – buvo sovietiniai laikai, kai Lietuvą nuo Lenkijos skyrė budriai saugoma siena. Tačiau bendra kaimynystė ir tarpusavio supratimas išliko. O ypač dabar, per paskutiniuosius tris dešimtmečius, kai abi šalys turi labai daug bendrų interesų, projektų ir vilčių...

Jurbarko rajono savivaldybė gražiai bendradarbiauja su kaimyninės valstybės savivaldybėmis. Nuo 2013 m. prasidėjusi nuoširdi draugystė su Hajnuvkos miesto gmina 2019-aisias oficialiai įteisinta bendradarbiavimo sutartimi. Pernai paminėta Jurbarko rajono savivaldybės pasirašytos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties su Ryno miesto ir krašto gmina 20 metų sukaktis (ir virš 30 metų pažintis). Nemažai savivaldybės, jos įstaigų ir Jurbarko krašto žmonių sąsajų su Baltstoge (Bialystoku), Lėciumi (Gižycku), Punsku, Seinais ir kitais Lenkijos miestais. Laikas jau įrodė, kad tikri draugai visada išlieka draugais.

Prisimindama bendrą prieš 230 metų įteisintą svarbią Gegužės 3-iosios Konstituciją, įvertindama gražią bendrystę su Lenkijos partneriais, Jurbarko rajono savivaldybė tą dieną kaip draugiškumo simbolį savo interneto svetainėje atvėrė naują – lenkiškąjį – dar labai kuklų puslapį, o Jurbarko krašto žmonių vardu Savivaldybės meras Hajnuvkos ir Ryno bendruomenėms išsiuntė sveikinimą ir linkėjimus, kad „mes visi ir visada būtume laisvi, nepriklausomi ir bendraminčiai“.

Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Gvildys