PARODA „VELIUONOS BAŽNYČIA IR PARAPIJA: ISTORIJA IR DABARTIS“

2021 04 09
Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje nuo 2021 m. kovo 25 d. galima apžiūrėti parodą „Veliuonos bažnyčia ir parapija: istorija ir dabartis“. Tai Veliuonos krašto istorijos muziejaus projektas, skirtas Veliuonos bažnyčios ir parapijos įkūrimo 600-osioms metinėms paminėti.

Svarbiausias parodos tikslas - supažindinti vietos gyventojus ir turistus su Veliuonos bažnyčios istorija, turinčia tokią seną ir įdomią praeitį. Labiausiai visuomenę sudomino fotografų plenero organizavimas, kurio metu buvo fotografuojama visas Veliuonos bažnyčioje sukauptas istorinis paveldas: architektūra, vargonai, varpai, dailės kūriniai ir pan. Pagaminti stendai apie bažnyčios istoriją šiuo metu eksponuojami Veliuonos bažnyčioje, vėliau vyks į Jurbarko krašto, Kauno arkivyskupijos muziejus ir Kauno kolegiją. O 2022 metais paroda keliaus po Jurbarko krašto bendruomenes. Manau, kad žmonės, aplankę parodą, tikrai norės aplankyti šią istorinę bažnyčią ir pamatyti viską realybėje.

Rengiant parodą dėl informacijos ir iliustracijų, buvo kreiptasi į Lietuvos muziejus (Lietuvos dailės, Valdovų rūmų, M. K. Čiurlionio ir pan.). Leidimas publikuoti Alberto Stanislovo Radvilos paveikslo fotografiją buvo gautas net iš Baltarusijos Minsko dailės muziejaus.

Parodą sudaro 15 stendų, kuriuose užfiksuoti svarbiausi bažnyčios ir parapijos paminklai, istoriniai įvykiai. Išskirtiniai objektai parodoje yra Veliuonos Madona ir istorinė monstrancija.

Parodos stendai:

1. Parodos pavadinimas: Veliuonos bažnyčia ir parapija. 1421 – 2021. Stendo fone Veliuonos tarpukario fotografo Antano Mickaus nuotrauka „Veliuonos bažnyčia“.

2. Svarbiausios informacijos stendas: Veliuonos bažnyčia pastatyta po Žemaitijos krikšto. Vytautas Didysis buvo šios bažnyčios steigėjas, kuris 1421 m. jai suteikė fundacinę privilegiją.

1635-1636 m. (1634-1644 m.) Lietuvos didžiojo kanclerio ir Veliuonos seniūno Alberto (Albrechto) Stanislovo Radvilos iniciatyva buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, ją 1644 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius.

3. Veliuonos bažnyčia (išorės vaizdas). Veliuonos bažnyčios vaizdas šiandien. Nuo 2014 m. bažnyčia restauruojama: pamatų, fasadų plytų mūro ir tinko apdaila, perdažyti fasadai, restauruoti langai, lauko durys, išdažytas bažnyčios vidus (pagrindinė salė).

4. Veliuonos bažnyčios interjeras. Centre didysis altorius. Šonuose keturių evangelistų medinės skulptūros. Skulptūros sukurtos klebono Marcijono Giedraičio užsakymu 1860 m. Drožėjas Juozapas Obolevičius. Priekyje Aukojimo stalas, kurį padovanojo dvarininkė Kamilė Gabrielė Marijona Dambravičiūtė-Zaleskienė.

5. Veliuonos bažnyčios didysis altorius. 1636–1644 m. Veliuonos bažnyčioje iš pradžių buvo įrengti trys mediniai altoriai, visi konsekruoti 1644 m. sausio 10 d. Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus. Didysis altorius stovi presbiterijos gilumoje, tarp šoninių langų. Altorius Lietuvos brandžiojo baroko stiliaus.

6. Veliuonos bažnyčia XX a. pradžioje. Nuotraukoje užfiksuota laidotuvių procesija su gerai matomu bažnyčios vaizdu. Fotografas Antanas Mickus.

7. Bažnyčios fundatoriaus Alberto Stanislovo Radvilos paveikslo fotografija. XVII a. pirmoje pusėje Veliuonos seniūnu tampa Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, 1593–1656 LDK kancleris Albertas Stanislovas Radvila. Jo iniciatyva ir lėšomis 1635 m. pradėta nauja mūrinė bažnyčia.

8. Veliuonos Madona. Tai viena įstabiausių gotikinių skulptūrų Lietuvoje. Sukurta Elbinge (Elbląg, dab. Lenkija), Prūsijos karalystėje 1500–1520 m., nežinomo profesionalaus Elbingo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios Keltininkų per Vyslą altoriaus meistro. Veliuoniečiai skulptūrą galėjo įsigyti XVI a. pradžioje. Fotografas A. Kapčius.

9. Veliuonos monstrancija. Monstrancija susideda iš pėdos, kojelės ir viršutinės dalies su dviem spindulių vainikais. Monstrancija pagaminta Lorenz‘o Hoffman‘o našlės dirbtuvėje Karaliaučiuje (Rytų Prūsija), 1690 m. Meistras nežinomas. Fotografas Antanas Lukšėnas.

10. Klebonijos pastatas. Klebonija pastatyta prieš 1745 m. tuometinio prepozito Jokūbo Zaso. Pastatas medinis iš eglinių rąstų, kurio ilgis 27 metrai, plotis 11 metrų. Klebonijoje aštuoni kambariai. 1815-1831 m. klebonijoje gyveno prepozitas, poetas, vertėjas Kiprijonas Nezabitauskis-Zabitis. 1864-1871 m. gyveno parapijos vikaras Antanas Juška-Juškevičius. Dirbdamas Veliuonoje A. Juška užrašė apie 5500 dainų tekstų ir 1500 dainų melodijų.

11. A. ir J. Juškų kapas Veliuonos bažnyčios šventoriuje. Paminklas stovi dabartinės bažnyčios šventoriaus pietinėje pusėje. 1990 m. lapkričio 3 d. brolių Antano ir Jono Juškų palaikai perlaidoti iš Kazanės Veliuonoje.

12. Dvarininkų Zaleskių koplyčia Veliuonos kapinėse. 1814 m. Veliuonos dvarininkai Zaleskiai pastatė laidojimo koplyčią. Tai buvo pati garbingiausia kapinių vieta. Čia laidojo kilmingus ir turtingos žmones. Koplyčioje nuo Nemuno pusės buvo įėjimas, ketaus laiptai, viduje – altorėlis.

13. M. E. Andriolio paveikslas „Šv. Juozapas“. Paveikslas kabo Veliuonos bažnyčios kairiojoje navoje. Paveikslas nutapytas 1864 m. Paveikslas primena romantizmo herojų, prie kurio krūtinės prigludęs kūdikis.

14. Kryžiaus kelio 2 paveikslai. Šiuos paveikslus nutapė veliuonietis dailininkas Valentinas Gerulaitis.

15. Motiejus Bučinskas. Vytautas Didysis. Paveikslas nutapytas Kauno dailininko Motiejaus Bučinsko 1867 m. Vytautas pavaizduotas visu ūgiu, karvedžio apranga.

Veliuonos bendruomenė dėkoja projekto rėmėjams: Lietuvos kultūros tarybai, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto fotografijos studijų dėstytojams ir studentams (koordinatorė Svetlana Batūra), Jurbarko rajono savivaldybei (meras Skirmantas Mockevičius), Veliuonos parapijai (klebonas Šarūnas Leskauskas), Veliuonos krašto bendruomenei (pirmininkas Vaidotas Misevičius), Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyriui (pirmininkė Edita Šukaitienė).