RAJONINĖ KONFERENCIJA „ALTERNATYVA: AŠ ESU TOKS IR NET NEGALIU KITOKS BŪTI“

Lietuvoje kiekvienais metais į bendrojo lavinimo mokyklas ateina vis daugiau specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, kurie nori mokytis kartu su savo bendraamžiais. Ši vaikų grupė yra nevienalytė, nuo nežymių kalbos sutrikimų (disgrafija, disleksija, kai kurių tarties ypatumų) bei vaikai turintys emocinių elgesio sunkumų ir vaikai turintys kompleksinių negalių. Visi šie vaikai patiria mokymosi sunkumų, gali atsirasti įvairių sunkumų tarpusavio bendravimo srityje su bendraamžiais. Dažnai mokytojus neramina nežinia kaip reikės dirbti su šiais vaikais, kokie bus mokinio turinčio SUP ir bendraklasių santykiai, kaip pavyks užmegzti kontaktą su jo tėvais, kaip reaguos kitų bendraklasių tėvai ir pan.

Mokykloje visi yra susitelkę į mokinių mokymosi rezultatus, tačiau SUP mokinių ugdymo mokykloje idėja nėra vis prikišti naujų žinių, o padaryti taip, kad jam būtų lengviau gyventi tarp kitų, pastebima jų pažanga. Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad adaptaciniai, komunikaciniai gebėjimai ir gebėjimai bendrauti yra aukštesni tų vaikų, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokykloje. Tačiau iššūkis yra visiems: pačiam vaikui, mokytojui, tėvams, mokiniams. Įgalinimo pedagogikos terminą apibūdina dialogas ir bendradarbiavimas tarp vaiko ir jį ugdančių asmenų, įtraukimas priimant sprendimus, pasirinkimo galimybės suteikimas. Deja, ugdymo realybėje dažnesni ne vaiko įgalinimo atvejai, o suaugusiųjų autoritarizmas ir smerkiantis požiūris. Iškilus problemai, tėvai pirmiausiai linkę kaltinti savo vaikus, po to mokyklą ir tik vėliau save. Mokytojai taip pat didžiausiais visų problemų kaltininkais linkę laikyti patį mokinį, tėvus ir tik kraštutiniu atveju – mokyklą. Todėl šioje konferencijoje dalyvauja pedagogai, tėvai, mokiniai ir visi tie, kurie padeda ugdyti SUP mokinį, pasidalindami savo gerąja patirtimi apie sėkmingą SUP vaikų auklėjimą, motyvavimą, ugdymą. Dažnai yra sakoma, kad SUP mokiniai riboja ugdymo procesą, tačiau tai nėra, nes yra suteikiama galimybė nuolat tobulėti šalia esantiems žmonėms, ieškoti tinkamų žingsnių problemoms spręsti.

Renginį pradėjo Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos neformaliojo švietimo būrelis „Žaidžiame teatrą” kartus su vadove, pradinių klasių mokytoja metodininke Ingrida Naujokaitiene. Sveikinimo žodžius konferencijos dalyviams tarė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Darius Juodaitis ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Zita Tytmonienė.

Pranešimų sesija prasidėjo interviu „Mano vaikas toks, o ne kitoks”, kurį moderavo Vaida Beinarienė, Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos psichologė. Savo patirtimi pasidalino Dalia Kasperavičienė, Gelgaudiškio „Šaltinio” specialiojo ugdymo centro švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus vedėja, specialioji pedagogė metodininkė, psichologo asistentė. Dalia Kuliešienė, VŠĮ „Bendrystės galia” vadovė pristatė „Socialinės iniciatyvos „Galių dėžutės” viziją: vaikas turi specialiuosius poreikius, o ne problemas”. Lektorė Eglė Veršininienė, VŠĮ „Meda Project” įkūrėja pravedė praktikumą „Požiūrio taškas”.

Po pranešimų sesijos konferencijos dalyviai susiskirstė į darbo grupes: tėvų, mokytojų ir mokinių. Visi siūlė idėjas ir mintis, kaip gerinti SUP mokinių psichologinę savijautą, saugumą klasėje, pamokoje. Pagrindinė mintis nuskambėjusi grupių pasisakymuose buvo: „Galime taikyti įvairiausius metodus, teorines žinias, kurias turime, tačiau jo emociniai poreikiai yra svarbiausi“. Tai vaiko saugumas, rodomas kitų dėmesys jam, supratimas, tolerancija. Norėdamas jaustis laimingu, žmogus turi jaustis tam tikros bendruomenės dalimi ir visiems mums reikia pasijusti gerbiamais vien už tai, kad tokie esame, o ne tik už tai, ko pasiekėme. O kai vaikas laimingas – laimingi ir visi šalia jo esantys žmonės!

Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos informacija