SAVIVALDYBĖS SIŪLO PREMJERUI DAUGIAU ĮRANKIŲ PRITRAUKTI GYVENTOJUS IR VERSLĄ Į REGIONUS

Daugiau savarankiškų pajamų iš GPM ir pelno mokesčių bei didesnis ILTE paskolų limitas – tokius konkrečius siūlymus šalies merai rugsėjo 18 d. pristatė premjerui Mindaugui Sinkevičiui. 
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo Vyriausybei dar šios kadencijos metu imtis politinės lyderystės ir inicijuoti pokyčius, kurie suteiktų savivaldybėms daugiau galimybių pačioms aktyviai didinti regiono patrauklumą verslui ir gyventojams mažinant vietos savivaldos priklausomybę nuo centrinės valdžios sprendimų.
Nors gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, savivaldybės pačios negali jo valdyti. Kaip savo ataskaitose pastebi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), šis mokestis iš esmės yra valstybės „pervedimas“ savivaldybėms, o savivaldybių finansinė autonomija Lietuvoje yra labiau formali, nei reali.
„Atėjo laikas peržiūrėti pačią GPM paskirstymo sistemą ir dalį šio mokesčio padaryti savarankišku savivaldybių pajamų šaltiniu įvedant du lygius – nacionalinį GPM ir savivaldybės GPM. Šiuo metu vidutinį darbo užmokestį gaunančio gyventojo pajamoms taikomas nustatytas 20 proc. tarifas, tad, pavyzdžiui, 10 proc. šio mokesčio tektų valstybės biudžetui, likusi dalis – savivaldybėms, kurių tarybos turėtų teisę reguliuoti savąją GPM dalį 8-10 proc. ribose. Išskirtiniais atvejais savivaldybė galėtų atleisti nuo dalies ar viso jai tenkančio mokesčio – tai leistų paskatinti gyventojus joje kurtis ir dirbti,“ – teigia LSA prezidentas Audrius Klišonis. 
Jis pabrėžė, kad teisė savivaldybėms pačioms koreguoti savo GPM dalies dydį suteiktų joms galimybę daryti įtaką daliai savo mokestinių pajamų, geriau atliepti specifinius konkretaus regiono poreikius, motyvuoti verslą bei pasiūlyti gyventojams patrauklesnes sąlygas. Tokia praktika sėkmingai taikoma Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Italijoje ir kitose Europos šalyse.
LSA taip pat siūlo stiprinti ryšį tarp savivaldybių pajamų ir ekonominio aktyvumo jų teritorijoje skiriant joms dalį pelno mokesčio iš vietos ekonominės veiklos augimo. Tai tiesiogiai motyvuotų savivaldybes gerinti verslo sąlygas ir dar aktyviau pritraukti investicijas. 
Kad investicijų poreikis yra nepaprastai didelis, liudija vien tai, kad Nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų savivaldybėms limitas – 100 mln. eurų per 2026–2029 metus – buvo išnaudotas per kelias savaites nuo kvietimo paskelbimo.
„Turint galvoje, kokios suvaržytos ilgą laiką buvo savivaldybių galimybės skolintis savarankiškiems investiciniams projektams, poreikis tokioms paskoloms ypač išaugęs. Nuo 2026 metų, kai buvo praplėsta lankstumo taisyklė ir iš ILTE pasiskolintos lėšos nebėra įskaičiuojamos vertinant savivaldybės biudžeto balansą, ši priemonė tapo esminė siekiant kurti ir atnaujinti viešąją infrastruktūrą, plėtoti kokybiškesnes paslaugas gyventojams ir verslui. Iš realių pavyzdžių matome, kad tokie investiciniai projektai – vienas svarbiausių ir efektyviausių būdų stiprinti regionus ir mažinti skirtumus tarp jų,“ – teigia LSA prezidentas. 
Priemone, kuri turėjo būti skirta ketveriems metams, spėjo pasinaudoti tik 14 savivaldybių, planuojančių įgyvendinti 42 projektus.
LSA ragina Vyriausybę atsižvelgti į tai, kad tokių paskolų poreikis yra kur kas didesnis nei buvo numatyta lėšų, ir padidinti ILTE savivaldybėms teikiamų paskolų limitą. Merai taip pat siūlė įvertinti, kad kitąmet savivaldybės toliau aktyviai įgyvendins Europos Sąjungos investicinius projektus, kuriems reikės reikšmingo savivaldybių prisidėjimo papildomomis lėšomis dėl pastaraisiais metais pabrangusių prekių ir paslaugų.