„Šnektos turtingumą, gyvybingumą, jos žodžio, gimusio daugiausia samanotose trobelėse, taiklumą, lankstumą, tikroviškumą, vaizdingumą, jos šaknis tautos senovės gelmėse, jos ryšį su praeitimi ir ateitimi, jungtį su kitomis mūsų šnektomis geriausiai turbūt rodo dideli jos leksikos lobiai, su motinos pienu patekę į šio krašto žmonių atmintį ir lūpas“ – taip apie Jurbarko šnektą yra pasakiusi mūsų krašto kalbininkė Elena Grinaveckienė.
Ne vienam pasitaikė atvejų, kai svečioje vietoje išgirdome, jog esame iš Jurbarko. Stebėtis neverta, nes tai „pasako“ mūsų šnekta, kuri turi specifinių žodžių, įdomių tarties bruožų. Dalis jų neatitinka valstybinės kalbos, o ir aukštaičių tarmės (kuriai mes priklausome), normų.
Kokios valstybinės lietuvių kalbos ir Jurbarko šnektos vartojimo galimybės? Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą valstybinė kalba vartojama viešajame Lietuvos gyvenime (priimami ir skelbiami visi įstatymai bei kiti teisės aktai, tvarkomi įstaigų, įmonių ir organizacijų dokumentai, vyksta oficialūs renginiai (susirinkimai, posėdžiai, pasitarimai). Tačiau Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo, dalies kultūrinių renginių kalbos minėtas įstatymas nereglamentuoja. Tad turime teisę ir priedermę puoselėti savo šnektą ir ja didžiuotis. Man ji labai graži. O Jums?
Susipažinkite su jurbarkiškių šnektos įdomybėmis paspaudę ČIA.
Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas
Antanas Gvildys