SUSITIKIMUOSE DAŽNIAUSI KLAUSIMAI DĖL VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO

Raudonės seniūnijos gyventojams ataskaitų svarstymo metu bene aktualiausias klausimas buvo prieš keletą metų planuotas, tačiau taip ir likęs neįgyvendintas, nuotekų valymo įrenginių projektas. „2013 metais sausio mėnesį ėjęs administracijos direktoriaus pareigas Petras Vainauskas rašte Lenkijos ministerijai pateikė argumentus, kodėl netikslinga statyti valymo įrenginius Raudonės miestelyje. Šiame rašte jau tada kaip vienas iš argumentų, atsisakant valymo įrenginių, buvo paminėtas ketinimas uždaryti Raudonės mokyklą. Kodėl planavus pastatyti nuotekų valymo įrenginius trijose seniūnijose (Veliuonoje, Raudonėje, Skirsnemunėje) lėšų užteko tik Skirsnemunei, atsakymo nepavyko surasti. Tad nuotekų problemą gali tekti spręsti lokalinių įrenginių būdu arba sulaukus tam tikslui skirtų programų finansavimo 2021–2027 metų finansiniame laikotarpyje“, – pastebėjo mero pavaduotojas Saulius Lapėnas, plačiau atskleisdamas buvusio bendro vandentvarkos projekto su Nemano miestu detales bei likusį įsiskolinimą Lenkijos ministerijai pagal trišalę abipus sienos esančių regionų 2007–2013 metų bendradarbiavimo programą. Valymo įrenginių klausimai buvo aptarti ir Skirsnemunės seniūnijoje.

Raudonės ir Skirsnemunės seniūnijose nemažai dėmesio sulaukė Panemunės ir Raudonės pilių parkų sutvarkymo projektų rengimas. Apie kylančias problemas ir bandymus jas spręsti susitikimuose kartu su ten esančiomis bendruomenėmis kalbėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, akcentuodamas, kad „svarbi bendruomenių nuomonė, nes tik sutelktų pastangų dėka galima pasiekti tinkamus rezultatus, kurie tenkintų ne tik bendruomenės, bet ir viso rajono, visos Lietuvos interesus, skatinant turizmą ir su tuo susijusių paslaugų plėtrą“.

Šimkaičių seniūnė Elena Šileikienė, pateikdama seniūnijos ataskaitą, pasidžiaugė aktyvia kultūrine veikla Vadžgirio skyriuje, suvaldytomis vandens problemomis, kuomet vandentiekiu tiekiamame vandenyje buvo rasta arseno, o žmonės, naudojantys šulinius, skundėsi vandens stygiumi. Šimkaičių gyventojai nerimavo dėl apleistų pastatų likimo bei galimybių juos panaudoti.

Viešvilės miestelio seniūnas Valentinas Kucinas džiaugėsi išasfaltuota pagrindine miestelio gatve, paklotais šaligatviais. Taip pat kvietė bendruomenę aktyviai prisidėti prie miestelio priežiūros, nes dėl riboto finansavimo viešiesiems darbams mažėja ir gyventojų skaičius, kurie atlikdavo viešuosius darbus. Viešviliečius domino nenaudojamų pastatų priežiūra. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Darius Juodaitis informavo, kad apleistų bei neprižiūrimų pastatų savininkams yra surašomi nurodymai, o per praeitus metus du kartus buvo kreiptasi į teismą. Tačiau bene daugiausiai klausimų kilo dėl kanalizacijos ir vandentiekio, knygos apie Viešvilę išleidimo bei Viešvilės vaikų namų pastato, kuris perduodamas Turto bankui, apsaugos ir jo panaudojimo. Nemaža dalis susirinkime dalyvavusių gyventojų vieningai pritarė bet kokios veiklos atsiradimui, net pabėgėlių centro ar nuo įvairių priklausomybių vaduojančio reabilitacijos įstaigos steigimui, kad tik čia vyktų kokia nors prasminga veikla, sukurianti naujas darbo vietas.

Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas kalbėjo apie naują pontoninę prieplauką, kurią įrengti padėjo miestelio bendruomenė bei verslininkai, pasidžiaugė įsigytu nauju traktoriumi ir sukurta miestelio heraldika. Susirinkime dalyvavusi Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rasida Kalinauskienė pakvietė diskusijai dėl miestelio bibliotekos perkėlimo iš senųjų patalpų, kurios šiai veiklai yra netinkamos. Didžioji dalis susirinkime dalyvavusių asmenų pasisakė už bibliotekos perkėlimą į ambulatorijos pastate esančias laisvas patalpas. Buvo siūlymų biblioteką kelti ir į kultūros centrą, pagrindinę mokyklą ar net į Technologijų ir verslo mokyklą. Pilnutėlėje salėje smalininkiečiai turėjo klausimų dėl prisijungimo prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei statinių įteisinimo.

Juodaičių bendruomenei yra labai svarbus mokyklos likimas, todėl klasių formavimo klausimai buvo aptarti prieš ataskaitų pateikimą. Susitikimo metu aktuali tema buvo kelio į Raseinius būklė. „Kelias į Raseinius yra būtinas, nes ten daugiau galimybių susirasti darbo, liekant gyventi Juodaičiuose“ – tokios nuostatos teikiant papildomus argumentus automobilių kelių direkcijai dėl finansavimo siūlė laikytis mero pavaduotojas Saulius Lapėnas.

Veliuonos gyventojai teiravosi dėl galimybės įrengti miestelyje vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Meras Skirmantas Mockevičius atsakė, jog yra svarstoma galimybė parengti finansavimo mechanizmą ir siūlyti gyventojams įrengti nedidelius, keliems namams skirtus vandentiekio gręžinius bei valymo įrenginius.

Eržvilko seniūnijos Rutkiškių bendruomenei meras Skirmantas Mockevičius teigė, jog gavęs pažadą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kad šiais metais, įvykdžius viešuosius pirkimus, o prieš tai pakoregavus techninį projektą, prasidės kelio Rutkiškiai–Paupys asfaltavimo darbai. Gyventojai teigė, kad šis kelias yra labai svarbus, ir pritarė mero pastangoms skatinti kelio remonto darbus pradėti kiek galima greičiau. Taip pat Eržvilko miestelyje susirinkę gyventojai teiravosi dėl mokinių pavėžėjimo po pamokinės veiklos ir miestelio viešųjų erdvių priežiūros. Meras padėkojo pilietiškiems eržvilkiečiams bei Jurbarko policijos komisariatui, kurie pagelbėjo nustatant į kapinių tvorą įvažiavusį ir ją apgadinusį asmenį.

Jurbarko miesto seniūnijoje gyventojai turėjo klausimų dėl daugiabučių kiemų priežiūros – juose esančių duobių. Administracijos direktorė Vida Rekešienė informavo, jog 2018 metais pavyko sutvarkyti tarp P. Cvirkos ir Vytauto Didžiojo gatvių esantį kvartalą, o šiuo metu ieškoma lėšų ir kitiems kvartalams tvarkyti. Ataskaitų metu Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras supažindino su pagrindiniais 2019 metų miesto tvarkymo darbais.

Jurbarkų seniūnijoje Žindaičių bendruomenė turėjo klausimų dėl kelių priežiūros. Susirinkime dalyvavęs verslininkas Česlovas Petraitis pasakojo, jog mielai visada padedantis prižiūrėti kelius, tačiau jų būklė yra labai bloga. Keliai nepritaikyti važiuoti sunkesne technika, atbrailos kelio pakraščiuose trukdo nubėgti vandeniui ir taip gadinama danga. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Darius Juodaitis siūlė seniūnui pasidalinti patirtimi su kolegomis ir problemą spęsti iš karto pasirašius sutartis dėl žvyruotos dangos kelių priežiūros.

„Ieškant galimybių sukurti kokybiškesnes gyvenimo sąlygas, daugiausia dėmesio teks skirti ne tik kelių priežiūrai ir gatvių asfaltavimui, bet ir vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginių statybai seniūnijų centruose. Tai bus didelis iššūkis naujai išrinktai savivaldybės tarybai ir naujos kadencijos administracijai“, – apibendrindamas susitikimus, kalbėjo meras Skirmantas Mockevičius.

Jurbarko rajono seniūnijose po savivaldybės vadovų ataskaitų pristatymo bendruomenėms trumpus pranešimus skaitė Jurbarko rajono policijos komisariato, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai.

Rimantė Stankutė

Viešųjų ryšių specialistė