TAUTOS SUVAŽIAVIMO VELIUONOJE 100-MEČIO MINĖJIMAS

Pilies (Ramybės) piliakalnis. Pagrindinis veiksmas vyksta prie paminklo LDK Gediminui pamatų, ant kurių atgimimo metais buvo pastatytas paminklas. Paminklo šiaurinėje pusėje pritvirtinta nauja paminklinė lenta, skirta tautos suvažiavimo šimtmečiui. Prie paminklo istorinės tarpukario religinių organizacijų, valsybinės vėliavos.

Sugiedojus Lietuvos respublikos himną, muziejininkas Gediminas Klangauskas kalba apie I tautos suvažiavimą:

„1925 m. birželio 28 d. ant gretimo Gediminos kapo kalno iš visos Lietuvos ir užsienio susirinko lietuviai į pirmąjį Lietuvių tautos suvažiavimą. Mašinomis, kinkiniais, pėsti, garlaiviais atplaukę Nemunu sugužėjo ant piliakalnio, visi net netilpo, dalis stovėjo piliakalnio šlaite, kiti papėdėje. Manoma, kad šventėje galėjo dalyvauti 6000 žmonių. I-ojo suvažaivimo metu buvo atidengtas ir pašventintas paminklas LDK Gediminui. Vėliau šventės dalyviai persikėlė ant Ramybės piliakalnio, kur buvo sumūryti pamatai didžiajam Gedimino paminklui. Dalyvavo garbūs svečiai: kunigas, rašytojas Juozas Tumas- Važgantas, jis ir pašventino paminklą, profesorius Povilas Matulionis, Gedimino pulko karininkas Batūra, inžinierius Šimoliūnas, Mažosios Lietuvos atstovas ponas Brakas, vilniečių- maj. Ruseckas, Amerikos lietuviai, šaulių sąjungos atstovai. Grojo Lietuvos kariuomenės LDK Gedimino pulko orkestras, vadovaujamas pirmojo kapelmeisterio, kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus‟.

Apie II tautos suvažiavimo istoriją kalba LPD Veliuonos skyriaus narys Naglis Mačėnas:

„2005 m. liepos 2 d. ant Veliuonos (Ramybės) piliakalnio įvyko antrasis lietuvių tautos suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo garbūs svečiai ir veliuoniečiai: Jurbarko savivaldybės meras Aloyzas Zairys, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, poetas Justinas Marcinkevičius, profesorius Libertas Klimka, ambasadorius Vytautas Dambrava, istorikas Romas Batūra, Veliuonos seniūnas Mindaugas Šlepševičius, metraštininkas Stasys Liutvinavičius.

Sueigoje buvo priimta Veliuonos deklaracija, kuriai tekstą paruošė profesorius Romualdas Grigas. Deklaracijos antrame skyriuje rašoma apie kultūrą ... gimtoji kalba yra amžinoji tautos dvasią ir savastį skleidžianti šerdis. Tauta supranta, kad be savo istorinės atminties neegzistuoja. Lietuvis supranta, kad jo pareiga gerbti ir puoselėti tautos kultūrą. Politiniame ir visuomeniniame gyvenime lietuvis supranta, kas tautos narius jungia, o kas supriešina‟.

2025 m. birželio 28 d. Veliuonos Pilies (Ramybės) piliakalnis. Tautos III suvažiavimas ir I suvažiavimo šimtmečio paminėjimas. Suegoje dalyvauja: Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narė Rūta Misevičienė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2- osios rinktinės Šakių 205 pėstininkų kuopos kariai savanoriai, Lietuvos šaulių Vlado Putvinskio- Putvio klubo atstovai, LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinės atstovai, Jurbarko ir Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos jaunieji šauliukai, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus ir Panevėžio skyriai. Šventėje grojo Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės orkestras.

Šventės dalyvius sveikino ir kalbėjo: Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta, LPD Veliuonos skyriaus pirmininkė Vilma Radvilaitė-Mačiulienė, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus ir Panevėžio skyriai.

Tautos šimtmečio suvažiavimą ant Ramybės piliakalnio įprasmina paminklinė lenta. Meras Skirmantas Mockevičius ir seniūnas Egidijus Mikšta atidengė Veliuonos šimtmečio suvažiavimui skirtą istorinę lentą. Šaulių garbės sargybos kuopos kariai atliko dedikacines salvės:

Už lietuvių tautą ir tėvynę

Už Lietuvos valdovus ir vadovus, kunigaikštį Gediminą

Už laisvę ir nepriklausomybę.

Veliuoniečiai, Tautos suvažiavimo šimtmečio proga, dėkojo ir svečiams ir jiems įteikė atminimo medalius „Veliuona‟. Medaliai, Veliuonos krašto istorijos muziejaus projekto „Veliuonos krašto šimtmečio istorija 1925-2025 m. Seniūnija, valsčius, parapija‟, dalis. Projektą finasavo Lietuvos kultūros taryba ir Jurbarko rajono savivaldybė.

Šventės pabaigoje, paskui jaunųjų šauliukų eiseną, dalyviai žygiavo ant Gedimino kapo kalno kur prie paminklo kunigaikščiui buvo padėtas gėlių vainikas, prisiminta didinga lietuvių tautos kovų istorija.

Jurbarko krašto muziejaus padalinys Veliuonos krašto istorijos muziejus