TREMTIES LAIKŲ EKSPOZICIJAI BŪTINAS VISŲ RŪPESTIS IR DĖMESYS

2016 07 27

Bandymai surasti tinkamą vietą tremties laikus liudijantiems eksponatams tęsiasi keletą metų. Ilgą laiką jie buvo saugomi pietiniame, o vėliau šiauriniame Jurbarko dvaro parko flygelyje, kur įsikūręs Jurbarko krašto muziejus. Vykdant Krašto muziejaus rekonstrukcijos darbus, ekspozicija buvo saugoma rūsio patalpose, o paskutiniuosius dvejus metus eksponatai laikinai saugomi Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Šių metų sausio 20 dieną Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičius surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo Krašto muziejaus, viešosios bibliotekos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo atstovai, buvo aptartos galimybės sugrąžinti ekspoziciją į Jurbarko krašto muziejų. Siekiant išsaugoti šią svarbią istorijos dalį, buvo nuspręsta tinkamai aprašytus ir surūšiuotus eksponatus perkelti į Jurbarko krašto muziejaus fondus. Juos čia laikyti iki tol, kol bus rastas sprendimas, kaip eksponatus deramai ir įdomiai pateikti muziejaus lankytojams. Tenka pripažinti, kad minėti veiksmai nebuvo atlikti. Šiuo metu rengiamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriame bus įvardinti konkretūs darbuotojai, turintys tai atlikti, nustatyti darbų atlikimo terminai.

2016 m. liepos 23 d. Jurbarko rajono laikraštyje „Šviesa“ straipsnyje „Tremties muziejaus likimas rūpi tik patiems tremtiniams“, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo pirmininkė išreiškė nuogąstavimus dėl tremtinių ekspozicijos perkėlimo į numatomas įrengti patalpas Varlaukio geležinkelio stotyje. Šie nuogąstavimai neturi pagrindo, kadangi nei Jurbarko rajono savivaldybės taryba, nei administracija šiuo klausimu nėra priėmusi jokių sprendimų. Eksponatai priklauso Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, todėl tik suderinus su ja, bus sprendžiamas eksponavimo vietos klausimas.

Siekis Varlaukio geležinkelio stotį pritaikyti savivaldybės gyventojų ir bendruomenės poreikiams, įkuriant Tremties istorijos muziejų, tėra viena iš galimybių. Iš šios stoties 1941–1953 m. į Sibirą buvo tremiami Lietuvos gyventojai, tarp jų nemažai mūsų krašto šviesuolių, todėl svarstytinas yra siūlymas šią stotį pritaikyti Tremties istorijai įamžinti. Tačiau tai turėtų būti paremta ir konkrečiomis finansavimo galimybėmis, kurių šiandien savivaldybė stokoja.

Siekdama deramai pasirūpinti su pasipriešinimo kovomis ir tremtimi susijusiais eksponatais, savivaldybė rugpjūčio mėnesį sudarys darbo grupę, kuri išsamiai išnagrinės visas galimybes ir pateiks savo išvadas.

Lina Lukošiūtė

Savivaldybės viešųjų ryšių specialistė