Kultūros įstaigos yra kultūros židiniai, kurie sudaro sąlygas profesionalaus ir mėgėjų meno sklaidai, gyventojų kūrybinei raiškai.

Jurbarko rajono savivaldybėje aktyviai kultūrinę veiklą vykdo 7 kultūros įstaigos:

Kultūros įstaigos pavadinimas

Skyriai/filialai (skaičius)

Eržvilko kultūros centras

3

Jurbarko kultūros centras

3

Klausučių kultūros centras

1

Veliuonos kultūros centras

3

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras

1

Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka

24

Jurbarko krašto muziejus

3

Vinco Grybo memorialinis muziejus

Kultūros centruose turiningai savo laisvalaikį, dalyvaudami 66 mėgėjų meno kolektyvų veiklose, praleidžia virš 760 Jurbarko miesto ir rajono gyventojų. Mėgėjų meno kolektyvai yra aktyvūs įvairių renginių, švenčių, festivalių, konkursų dalyviai, kurie svariai prisideda prie mūsų rajono garsinimo ir patrauklumo didinimo.

Svarbiausias kūrybiškumo pripažinimas – „Aukso paukštės“ apdovanojimai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigtais mėgėjų meno apdovanojimais kasmet pagerbiami labiausiai nusipelnę šalies chorai, teatrai, šokių kolektyvai, folkloro, dainų ir šokių ansambliai, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrai. Jurbarko rajono savivaldybės kultūros centrų devyni mėgėjų meno kolektyvai apdovanoti aukščiausiu įvertinimu – „Aukso paukštė“:

  • Nominacija „Geriausi tradicinės instrumentinės muzikos atlikėjai ir vadovas “ – Jurbarko rajono Eržvilko kultūros namų instrumentinė grupė „Bandonija“ (vadovas Alvydas Balčaitis, 2001 m.)
  • Nominacija „Geriausias vokalinis ansamblis“ – Jurbarko kultūros rūmų moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“ (vadovė Dalė Jonušauskienė, 2002 m.)
  • Nominacija „Geriausia suaugusiųjų šokių grupė“ – Jurbarko kultūros centro šokių studijos „Nemunėlis“ vyresniųjų grupė (vadovė Jolanta Telišauskienė, 2006 m.)
  • Nominacija „Geriausias vokalinis ansamblis“ – Jurbarko kultūros centro Vadžgirio bendruomenės namų „Sakralinės muzikos ansamblis“ (vadovė Lina Lukošienė, 2009 m.)
  • Nominacija „Geriausias suaugusiųjų mėgėjų teatras ir vadovas“ – Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras (vadovė Danutė Samienė, 2011 m.)
  • Nominacija „Geriausias šokių ansamblis ir vadovas“ – Jurbarko rajono Veliuonos kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblis „Veliuonietis“ (meno vadovė Adelė Baublienė, vokalinės grupės vadovė Jadvyga Zemliauskienė, instrumentinės grupės vadovas Vidmantas Žemliauskas,  2013 m.)
  • Nominacija „Geriausias vaikų, jaunimo (moksleivių) teatras ir vadovas“ – Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ (vadovė Birutė Šneiderienė, 2017 m.)
  • Nominacija „Geriausia liaudiškų šokių studija ir vadovas“ – Jurbarko liaudiškų šokių studija „Nemunėlis“ (vadovė Jolanta Telišauskienė, 2018 m.)
  • Nominacija „Geriausias naujai susikūręs mėgėjų meno kolektyvas ir vadovas“ – Jurbarko kultūros centro moterų choras „Saulė“ (vadovė Danutė Lapienė, 2023 m.)
  • Nominacija „Geriausias naujai susikūręs mėgėjų meno kolektyvas ir vadovas“ – Jurbarko kultūros centro jaunių liaudiškų šokių kolektyvas „Sūkurėlis“ (vadovė Kristė Donauskienė, 2026 m.)

Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka teikiamomis paslaugomis buria bendruomenę, atveria kelią į pažinimą, ugdo ir stiprina pilietinę visuomenę. Biblioteka dalyvauja projekto „Knygų startas“, iniciatyvų „Vasara su knyga“, „Atverkime duris vasarai“ ir kitose skaitymo skatinimo veiklose. Įstaigoje saugoma 205 100 egzempliorių: knygų, žurnalų, albumų. Visos rajono bibliotekos aptarnauja 5947 skaitytojus, per metus sulaukia virš 90000 lankytojų. Jurbarke, Viešvilėje ir Skirsnemunėje skaitytojai knygas gali atsiimti knygomatuose. Jurbarko bibliotekoje veikia profesoriaus Arnoldo Piročkino kambarys. Be asmeninių profesoriaus daiktų, knygų saugomas ir knygos „Jono Jablonskio darbai ir gyvenimas“ rankraštis. Veliuonos bibliotekoje veikia menininko Šarūno Šimulyno ekspozicija-kambarys. Skirsnemunėje biblioteka vykdo mokyklos bibliotekos funkcijas ir teikia platesnes paslaugas.

Jurbarko krašto muziejus įkurtas 1991 m. buvusiuose Jurbarko dvaro svečių namuose. Pirmoji muziejaus paroda buvo foto paroda, skirta Jurbarko miesto Magdeburgo teisių suteikimo sukakčiai. 2001 m. duris atvėrė restauruota dvaro cerkvė, tapusi parodų ir koncertų sale. Muziejuje eksponuojami Jurbarko krašto istorijos laikotarpiai nuo kovų su kryžiuočiais iki šių dienų. Vyksta edukacinės programos, kameriniai koncertai, kilnojamosios parodos. Muziejus turi tris padalinius: Veliuonos krašto istorijos muziejų, Klangių etnografinę sodybą ir Istorinės atminties centrą Lybiškiuose. Veliuonos krašto istorijos muziejus saugo etnografijos, istorijos ir liaudies meno eksponatus. Klangių etnografinėje sodyboje eksponuojami kaimo gyventojų buities rakandai. 2024 m. įkurtas istorinės atminties centras Lybiškiuose, buvusioje Varlaukio geležinkelio stotyje, skirtas krašto gyventojų tremtims, holokaustui ir partizaninei veiklai atminti.

 

Vinco Grybo memorialinis muziejus buvo įkurtas 1960 metais, kaip Kauno nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus filialas. Čia nuo 1928 iki 1941 metų gyveno ir kūrė vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos skulptorių Vincas Grybas (1890-1941). 1991 metais muziejus buvo perduotas Jurbarko rajono savivaldybei. 2002-2025 m. – Jurbarko krašto muziejaus padalinys. Nuo 2026 m. sausio 1 d. veikia kaip atskiras juridinis asmuo – Jurbarko rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga.
Vinco Grybo memorialiniam muziejui priklauso trys pastatai. Buvusiame gyvenamajame name ir skulptūros dirbtuvėse įrengtos keturios ekspozicijos: dokumentų salė, lietuvių liaudies medinių skulptūrų salė, L. Meškaitytės akvarelės miniatiūrų faksimilių ekspozicija ir V. Grybo skulptūrų salė. Trečiajame pastate įkurtos muziejaus edukacinės dailės dirbtuvės.