Dokumentų, patvirtinančių moters/vyro teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiems penkis ir daugiau vaikų, išdavimas/teikimas

 

Kas gali kreiptis dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo?

Teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybines pensijas turi Lietuvos Respublikos piliečiai – motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų. 

Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

Kada galima kreiptis dėl valstybinės pensijos skyrimo?

Valstybinė pensija skiriama asmenims, jeigu jie yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais).

Kokio dydžio išmoka skiriama?

Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio (130,58 Eur). 

Kaip atsiimti išmoką?

Gavėjams jų pasirinkimu pensijos išmokamos pervedant jas į asmenines sąskaitas Lietuvos teritorijoje esančiame banke, pašte arba jų prašymu pristatomos į namus pagal pensijos gavėjo deklaruotą ar gyvenamąją vietą, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena Lietuvoje.

Kada valstybinė pensija neskiriama ir nemokama? 

Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:

1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo), vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;

2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.); 

3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne;

4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);

5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).